Viečiūnų bendruomenės centre organizuota audimo savaitė „Dzūkijos dzyvai“

Liepos 25-29 dienomis Viečiūnų bendruomenės centre organizuotos audimo savaitės „Dzūkijos dzyvai“ metu buvo galima susipažinti su audimo amato subtilybėmis. Antrąkart surengtos audimo savaitės pagrindinė tema – dzūkiškos prijuostės audimas. Audimo savaitės metu buvo galima mokytis pas 5 audimo meistrus, pagilinti savo žinias arba įgyti audimo pradmenų. Audimo savaitę organizavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius. Patalpas suteikė Viečiūnų seniūnija, parėmė Kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

Viečiūnų bendruomenės centre organizuotos audimo savaitės „Dzūkijos dzyvai“ metu buvo galima susipažinti su audimo amato subtilybėmis

Kaip sakė renginio kuratorė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė Modesta Tarasauskienė, audimo savaitės tikslas – bendruomenės subūrimas ir patirties perdavimas. Antrąkart jos organizuotas renginys sulaukė dar daugiau dalyvių nei pernai. Šiemet amatą demonstravo tautodailininkė Laima Griškevičienė iš Viečiūnų, Ona Patronaitienė iš Elektrėnų. Iš Punsko atvykusios audėjos Anastazija Sidarienė ir Veronika Valenskienė, kurios juostas ir dzūkiškas prijuostes audžia jau ne Lietuvoje, bet savo pavyzdžiu parodo, kad tautines tradicijas galima puoselėti ir svetur. Na, o Rumšiškių muziejuje edukacines dirbtuves atidaręs Algimantas Matonis šiemet mokė austi dzūkišką prijuostę.

Kadangi Viečiūnuose gyvenanti tautodailininkė L. Griškevičienė turi didelį lobį – net penkerias stakles, tai organizatoriams suteikė galimybę audimo paslapčių vienu metu mokyti kelioms audėjoms.

Audimo savaitė buvo skirta ne tik tradicijoms puoselėti, bet ir suteikė galimybę jas pritaikyti kasdieniame gyvenime. Pasak M. Tarasauskienės, pastaruoju metu juntamas senųjų amatų, taip pat ir audimo, renesansas. Juntama tendencija ieškoti savo šaknų, galvoti apie ekologiškas technologijas: „Esant tokiai vartojimo persotintai aplinkai, atsiranda poreikis pačiam žmogui sudalyvauti procese, išmokti pasigaminti ir turėti – tada jaučiama didesnė to daikto vertė. Ėmus ryškėti naujoms tendencijoms, atsirado didesnis poreikis pažinti audinius, juos pačiam pasiruošti – pradedant nuo suverpimo, dažymo natūraliomis medžiagomis. Tų dalykų daug, ir tai teikia viltį, kad išliks tradicinių amatų tęstinumas, išliks tradicinė kultūra.“

Modesta pasakojo, kad yra nemažai žmonių, kurie savo laiku neįvertino močiučių paliktų jų pačių austų „divonų“ ar „abrūsų“, jie be gailesčio buvo išmesti ar sudeginti – šiandien jau daugelis stengtųsi juos išsaugoti ir net prikelti naujam gyvenimui. Juo labiau, kad dabar net garsūs dizaineriai kuria kolekcijas iš senųjų audinių, jų galima rasti ir dideliuose renginiuose pristatomose kolekcijose – iš „divonų“ siuvami švarkai, audimo fragmentai rankinėse, kostiumėliuose, suknelėse. Išradingai panaudotos detalės užtikrina tradicinio amato išliekamąją vertę, jo „išnešimą“ į kasdienę buitį ir tolesnį gyvavimą.

Viečiūnai audimo savaitės vieta pasirinkti dėl to, kad čia dar gyvos senosios audimo tradicijos, vis dar galima sutikti tebeaudžiančių senųjų audėjų, kurios gali perduoti savo amato paslaptis ir subtilybes. Matant, kaip jos skaičiuoja, kaip renkasi raštus, kaip kruopščiai ir įgudusiai tai daro, tikrai gali kilti įkvėpimas austi!

„Savo tautiškumo, senųjų amatų žinojimas ir puoselėjimas suteikia galimybę būti išskirtiniu. Svarbu, kad žmonės, išvažiavę į kitas šalis, suvoktų ir parodytų savo tautinį identitetą ir tuo didžiuotųsi. Kartais atrodo, kad reikia būti pasaulio piliečiu, bet, net ir jausdamasis pasaulio piliečiu, būdamas išskirtinis, tikrai laimėsi daugiau“, – mintimis dalijosi Modesta.

Renginyje dalyvavusi audėja iš Elektrėnų O. Patronaitienė sako audžianti visą gyvenimą. Ji džiaugiasi galimybe dalyvauti audimo savaitėje ir sako, kad toks renginys – tikras lobis, kurį reikia išsaugoti. Ji pademonstravo savo išaustas dzūkiškas prijuostes, kuriose galima pamatyti įvairiausių motyvų ir spalvų. „Čia, kaip ant dzūkiškų kalvelių – galima pamatyti įvairiausių spalvų augalų, taip ir prijuostėse galima pamatyti visą augaliją ir jos spalvų paletę“, – sakė audėja.

Galimybe savo patirtį perduoti žmonėms, kurie domisi audimu ir patys norėtų imtis šio amato, džiaugiasi ir Viečiūnuose gyvenanti tautodailininkė L. Griškevičienė: „Šis renginys tikrai man reiškia labai daug. Smagu, kad Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė M. Tarasauskienė šią mano idėją priėmė ir pasirūpino jos įgyvendinimu. Pernai, organizavę pirmą renginį. Pamatėme, koks yra susidomėjimas, kaip ši audimo savaitė suburia bendraminčius, kokie visi tampa artimi. Ir supratome, kad renginys turi tapti tradiciniu. Šiemet sulaukėme dar didesnio susidomėjimo – užsiregistravo 26 asmenys. Teko registraciją užbaigti anksčiau, nes norinčių buvo daugiau, nei mes turime galimybių priimti. Labai džiaugiuosi, kai matau švytinčias žmonių akis ir jų didelį norą gilinti į audimo amato subtilybes.“

Organizatoriai džiaugiasi, kad atvyko labai motyvuoti žmonės. Savo patirtimi dalijosi dvi daug audimo patirties turinčios viešnios iš Punsko, mokymuose dalyvavo viena Liuksemburge gyvenanti lietuvė – ji specialiai čionai atvyko per savo atostogas. „Jeigu apie šį renginį gandas sklinda net į užsienį, žmonės prie jo derina savo atostogas ar laisvadienius, tai ar galima jo neorganizuoti?“, – mintimis dalijosi L. Griškevičienė.

Audėja sako, kad jai svarbu prisitaikyti prie laikmečio, todėl sukūrė kuprines su integruotais audimo elementais, kitus kūrinius. O jos sukurtas hamakas, kuriame panaudotas pačios išaustas audinys, šiemet pelnė ARATC konkurso „Ekologija sujungia“ prizą kategorijoje „Iš senų daiktų sukurti nauji daiktai“. „Džiaugiuosi, kad neaudžiu vien drobių, lovatiesių ar rankšluosčių, kuriuos audė mūsų močiutes. Man patinka audinius pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimui, derinti tradicijas ir modernizmą“, – sakė L. Griškevičienė.

Antrosios audimo savaitės „Dzūkijos dzyvai“ organizatorė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė M. Tarasauskienė pasakojo, kad projektu siekiama prisidėti, išsaugojant ir populiarinant audimą, ypač tokį audimo būdą, kuris buvo paplitęs Dzūkijos kaimuose. Stengiamės, kad dalyviai pažintų senąjį amatą, gyvai jį patirdami ir išmėgindami, o ne iš senolių pasakojimų ar prisiminimų, nes neilgai trukus austų gaminių bus galima rasti tik muziejų fonduose. Tikimės, kad „Dzūkijos dzyvai“ taps kasmečiu reiškiniu, turinčiu tikslą pratęsti mūsų tradicinių amatų gyvenimą“.

Spalio mėnesį Druskininkų bibliotekoje bus organizuojama paroda „Dzūkijos dzyvai. Nuausta ir parėdyta“, kuri taip pat skirta audimo amato aktualizavimui.

Parengė Laima Rekevičienė