Švendubrės nakties fone – fantastiški perkusininko garsai ir mistiškai judantys žmonių siluetai

Jau tapo gražia tradicija per Žolinę, vėlų vakarą rinktis prie Švendubrės bendruomenės namų ir pasinerti į muzikos, gamtos, judesio bei šviesų pasaulį. Praėjusį penktadienį Švendubrėje surengta Vakaro impresija – Šeiko teatro šiuolaikinio šokio šokėjų ir vieno žymiausių Lietuvos perkusininkų Arkadijaus Gotesmano improvizacijos performansas, skirtas M. K. Čiurlionio metams bei Druskininkams – Lietuvos kultūros sostinei.

Švendubrėje surengta Vakaro impresija – Šeiko teatro šiuolaikinio šokio šokėjų ir perkusininko A. Gotesmano improvizacijos performansas – prikaustė žiūrovų dėmesį / Alinos Leminskaitės nuotrauka

Prieš vakaro pasirodymą jautrų įžangos žodį tarusi menotyrininkė Aušra Česnulevičienė pasidžiaugė, kad vis daugiau Lietuvos žmonių domisi M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba, kad, keliaudami nuo Druskininkų iki Švendubrės, atranda Raigardo slėnį ir pajunta didžiojo menininko dvasią.

Kai kurie žiūrovai, tą vakarą atvykę į Švendubrę, tikėjosi, jog Šeiko teatro šokėjai šoks pagal iš anksto parengtą muzikinę fonogramą, o perkusininkas A. Gotesmanas papildys fonogramą savo grojimu. Tačiau buvo visai kitaip – garsusis perkusininkas, LMTA docentas A. Gotesmanas sukūrė muzikinę fantaziją be jokio fono, tik pasitelkdamas savo rankų kerus, gausybę būgnų ir kitokių skambančių elementų, o penki šokėjai pakluso jo muzikinėms fantazijoms.

Kadangi M. K. Čiurlionio estetikoje gamta ir dvasiniai pasauliai susipina, šioje improvizacijoje šokėjai ir muzikantas atgaivino tai, ką Čiurlionis perteikė per muziką ir drobę – dinamišką gamtos tėkmę ir vidinę harmoniją. Pasitelkus šviesos efektus, buvo sukurti čiurlioniški gyvieji paveikslai miške. Ypač šį efektą sustiprino fantasmagoriškos kaukės, su kuriomis Šeiko teatro atlikėjai kūrė daugiasluoksnį kūrinį, atskleidžiantį žmogaus ryšį su gamta ir šiuolaikiniu menu.

Penkios dešimtys minučių, kol vyko Vakaro impresija, prikaustė publikos dėmesį. O žiūrovų tą vakarą buvo tikrai daug – laisvų kėdžių prie bendruomenės namų ir automobiliais neužimtų pakelių tiesiog nebuvo.

„Mano Druskininkai“ informacija