Švendubrės miške – muzika, kuri susitiko su naktimi

Praėjusį penktadienį, kai Švendubrės mišką apgaubė vakaro prieblanda, į M. K. Čiurlionio pamėgtą vietą rinkosi žmonės. Visus čionai atvedė tas pats smalsumas drauge patirti penktą kartą surengtą „Vakaro impresiją Švendubrėje“. Tai renginys, kuriame muzika, šviesa ir miško paslaptis kasmet sukuria nepakartojamą aurą.

Šventės pradžią pažymėjo žygis nuo istorinės M. K. Čiurlionio pušies. Su „Druskos studijos“ vadove Aušra Česnulevičiene susirinkusieji leidosi „Čiurlionio takais į mitų ir gyvų legendų Švendubrę“, o kiek vėliau iš Druskonio ežero amfiteatro į Švendubrę pajudėjo ir naktinio žygio dalyviai.

Vakaro akimirkas užfiksavo Alina Leminskaitė

Tačiau tikrasis vakaro susitikimas prasidėjo, jau gerokai sutemus. Švendubrės bendruomenės namuose klausytojų laukė vokalinė grupė „Vilnius Voices“ ir jų programa „Oi gydra gydra“.

Trylika balsų tą vakarą sukūrė savitą muzikinį Lietuvos žemėlapį. Skambėjo įvairių etnografinių regionų liaudies muzika, tačiau tradicinės dainos buvo pateiktos netikėtai – šiuolaikinės vokalinės muzikos ir senovinio lietuviško dainavimo sąsajomis. Tradicinės melodijos čia įgavo naujų spalvų, o darnūs vokalų susipynimai leido į gerai pažįstamas dainas pažvelgti tarsi iš naujo.

Ypatingai simboliška buvo ir tai, kad „Vilnius Voices“ įkūrėja yra druskininkietė Kristina Žaldokaitė. Jos vadovaujamas kolektyvas Švendubrėje tapo savotišku tiltu tarp šiuolaikinės muzikos ir mūsų krašto kultūrinės atminties.

„Vakaro impresija Švendubrėje“ nuo įprasto koncerto skyrėsi tuo, kad muzika čia buvo tik viena bendro išgyvenimo dalis. Miškas, vėlyvas vakaras, šviesų dailininkų sukurtos instaliacijos ir aplink tvyranti paslaptinga Švendubrės atmosfera kūrė sceną, kurios neįmanoma perkelti kitur.

Juk būtent tuo šis renginys ypatingas jau penktus metus – kiekvienas pasirodymas kuriamas specialiai šiai vietai, o susitikimas su muzika tampa ir susitikimu su pačia Švendubre. Galbūt todėl, skambant paskutinėms dainoms, niekas pernelyg neskubėjo skirstytis. Miškas dar buvo pilnas vakaro, šviesos dar mirgėjo tarp medžių, o muzika, regis, dar kurį laiką liko tvyroti ore.

Tą vakarą Švendubrė dar kartą įrodė, kad yra vietų, kuriose menas skamba kitaip. Reikia tik ateiti, sustoti ir įsiklausyti.