Stračiūnų bendruomenė Druskininkų krašte puoselėja Žolinės tradicijas
Druskininkų savivaldybėje gyvos Žolinės tradicijos, o ypač ryškiai jos kasmet sužimba Stračiūnų kaime. Čia susibūrusi aktyvi bendruomenė ne tik puoselėja senuosius papročius, bet į šventės sūkurį įtraukia ne tik vietinius gyventojus, bet ir svečius iš visos Lietuvos bei užsienio.
2008 metais įkurta Stračiūnų bendruomenė aktyviai dalyvauja ne tik kultūriniame, bet ir visuomeniniame gyvenime, įgyvendina įvairius projektus, finansuojamus ir Druskininkų kaimo vietos veiklos grupės (VVG) lėšomis. Būtent per tokias projektines veiklas ir yra organizuojama tradicinė Žolinės šventė.
Praėjusį šeštadienį Stračiūnai prisipildė šurmulio, kvapų ir muzikos – ten organizuota tradicinė Žolinės šventė / Laimos Rekevičienės nuotrauka
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Kol vieniems ji – laisva diena kalendoriuje, kitiems – graži padėka už derlių ar kvietimas pabūti kartu, minint Švenčiausios mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną.
Stračiūnuose ši šventė įgauna ypatingą prasmę, tapdama visos bendruomenės susibūrimo ir tradicijų perdavimo vieta. Į Stračiūnus per Žolinę susirenka žmonės iš įvairių bendruomenių – ne tik iš Druskininkų apylinkių, bet ir iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio. Tai rodo, kad renginys turi kažką ypatingo, kas traukia žmones atvykti ir vėl sugrįžti.
Pripildė šurmulio, kvapų ir muzikos
Praėjusį šeštadienį Stračiūnų kaimas prisipildė šurmulio, kvapų ir muzikos – ten organizuota tradicinė Žolinės šventė, sukvietusi vietos gyventojus ir svečius pabūti drauge, pasimokyti senųjų papročių ir tiesiog pasidžiaugti vasaros turtais.
Nuo popietės bendruomenės salėje rinkosi žmonės pasiklausyti žolininkės, Tradicijų centro „Būties ratu“ vadovės Ritos Balkutės pasakojimo apie senąsias Žolinių tradicijas bei augalų galią. Vėliau pilnutėlėje bendruomenės salėje visi smagiai leido laiką, žiūrėdami Matuizų mėgėjų teatro „Giraitė“ spektaklį „Dzūkų gyvascis“. Scenoje atgijo dzūkiška kasdienybė, humoras ir išmintis.
Kol vieni klausėsi ar žiūrėjo spektaklį, kiti rinkosi į prie Bendruomenės namų esančią erdvę, kurioje laukė įvairios edukacijos, šventės dalyvius viliojo parduodami gardumynai.
Čia buvo galima susikurti gamtinę žvakidę ar paveikslą iš augalų, pasigaminti asmeninį kvapnųjį inhaliatorių, pasidaryti paukštelį iš šiaudų, odinę apyrankę ar pakabuką. Smalsiausieji ėjo mokytis kepti grikines babkas ar duoną – gardūs kvapai viliojo kiekvieną praeivį. Visiems daug džiaugsmo suteikė savo rankomis suformuotas ir krosnyje iškeptas mažytis duonos kepaliukas.
Ant stalų garavo žolelių arbata, šviežiai iškepta duonelė, medus, sūriai, buvo siūlomi skaniausi ūkininkės Gražinos Auguvienės pagaminti ledai, Stračiūnų kaimo kepyklėlių „Aledita“ ir „Rupūs miltai“ saldumynai, Inetos Miliūtės šilauogės ir kitos vietos gėrybės.
Mažieji dūko ant batuto, vaikė burbulus, o jų veidai suspindo nuo piešinių ir balionų.
Linksmybės bendruomenės skvere
Vakare, kai saulė jau linko vakarop, visi susibūrė į bendruomenės skverą. Ten Leipalingio parapijos klebonas Artūras Vaškevičius pašventino šiemetę duonelę, linkėdamas, kad būtų gausos ir sveikatos.
Ant laužo virė bulvės ir sriuba, tradiciškai buvo mušamas sviestas, vaišinamasi gira bei kaimišku rūgpieniu.
Stračiūnų kaimas prisipildė muzikos – šoko Viečiūnų šokių kolektyvai „Avilys“ ir „Bitės“, dainavo „Sklepų aidai“, skambėjo folk grupė iš Utenos „Skylėta kepurė“, o vakarą vainikavo grupės „Kitava“ koncertas.
Kaip sakė Stračiūnų bendruomenės pirmininkė Jolanta Miliuvienė, Žolinė Stračiūnuose – tai daugiau nei renginys: „Tai šventė, kurioje gera būti drauge. Tai akimirka, kai visos kartos susitinka jaukiame Stračiūnų bendruomenės skverelyje, pasidalija šypsena, o paprastų patiekalų ragavimas ar šokio žingsnis tampa tilteliu, jungiančiu praeitį su šiandiena. Nors šventės pasiruošimas užtrunka ilgai, pati šventė prabėga greitai ir būna nuovargio, bet viską atperka gera nuotaika, bendrystės jausmas. Smagu buvo girdėti šventės dalyvius sakant, kad jie pas mus jaučiasi kaip namie“.
Žolinės šventė – vasaros kulminacija
Pasak J. Miliuvienės, ir šiemet mūsų Žolinės šventė tapo tikra vasaros kulminacija – ji sujungė tradicijas, muziką, skonius bei žmones, palikdama šiltus prisiminimus ir mažiesiems, ir vyresniems: „Šiemetė Žolinės šventė baigėsi, atsveikinome iki kitų metų, bet kaip smagu žinoti, kad kitąmet vėl visi susibursime! Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo, bet labiausiai – Stračiūnų bendruomenės žmonėms, neskaičiavusiems nei savo laiko, nei išteklių.“
„Nepaliauju žavėtis Stračiūnų bendruomenės aktyvu ir jos pirmininke J. Miliuviene, kuri, pasitelkusi savanorius, su bendruomene kasmet suorganizuoja vis įspūdingesnę Žolinę. Savo Žolinės be Stračiūnų nebeįsivaizduoju – kasmet čionai atvažiuoju ir tikrai važiuosiu. Programa visą laiką labai įdomi, autentiška – ir paskaitos, ir dzūkiški spektakliai, ir edukatorių veiklos. Vilioja ir gardumynus parduodantys prekeiviai.
Šiemet man ypač smagu buvo su Viečiūnų šokių kolektyvu „Avilys“ sušokti specialiai šiai šventei su kapela „Sklepų aidai“ sukurtą šokį pagal dainą „Apkabyk mani“, – įspūdžiais dalijosi Druskininkų miesto VVG „Druskininkų harmonija“ vadovė Agnė Jazepčikaitė-Gaidienė.
Pasak jos, Stračiūnų bendruomenė į Žolinės šventės organizavimą įdeda daug širdies, suburia gausų būrį aktyvistų, mylinčių savo kraštą, susitelkia tam, kad palaikytų senąsias dzūkų tradicijas. „Renginys kasmet vis stiprėja ir pritraukia vis daugiau lankytojų, jis – unikalus ir išskirtinis. Džiugu, kad Druskininkų savivaldybėje yra tokių aktyvių žmonių, kurie Žolinės šventę švenčia labai išradingai, – sakė A. Jazepčikaitė-Gaidienė.
Dauguma šventėje kalbintų svečių pastebėjo, kad Stračiūnų Žolinės išskirtinumas – bendrystės jausmas ir dzūkiškų tradicijų puoselėjimas. Lankytojus žavi ne tik paskaitos, spektakliai ir edukacinės programos, bet ir tradiciniai dzūkiški patiekalai. Šventės svečiai jau pamėgo stračiūniškių verdamą kopūstienę, rūgpienį su bulvėmis ir, žinoma, renginio jaukumą, bendruomeniškumą ir šilumą.
„Mano Druskininkai“ informacija