Savaitgalį Druskininkuose karaliavo folkloras su čiurlioniška dvasia ir skambėjo kalvių kūjai

Šiemet Druskininkai alsuoja M. K. Čiurlionio natomis ir spalvomis – jo kūrybinė dvasia įkvėpė ir 32-ąją respublikinę Dainavos krašto folkloro šventę, kuri praėjusį savaitgalį pakvietė visus folkloro mylėtojus į skirtingų žanrų renginius įvairiose Druskininkų vietose.

Respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė praėjusį savaitgalį visus folkloro mylėtojus pakvietė į skirtingų žanrų renginius / Roberto Kisieliaus nuotraukos

Įspūdingame gamtos ir muzikos dermės fone, prie Druskonio, kiekvienas regionas atliko savo išskirtinę dainą, o visus dalyvius ir klausytojus suvienijo bendra melodija – „O kieno žali sodai“. Susirinkusieji ne tik klausėsi muzikos, bet ir dalijosi savo mintimis, užbaigdami sakinio pradžią „Nepyk, man pacinka folkloras, nes…“.

Saulėtą šeštadienio popietę Karolio Dineikos sveikatingumo parke skambėjo dainos ir juokas – „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“ sukvietė visus, kurie myli dzūkišką muziką ir šokius. Tarp žalumos ir medžių šešėlių sukosi poros, dainos pynėsi su plojimais, o šypsenos netilo nė akimirkai.

Šeštadienio vakarą K. Dineikos parke nuskambėjo perfomansas „Mėlyna giesmė Čiurlioniui“, kurio metu Dainavos krašto folkloro šventės dalyviai autentiškai atliko M. K. Čiurlionio harmonizuotas liaudies dainas ir iš natūralių medžiagų kūrė gyvas kompozicijas – Čiurlionio dvasinės gelmės, paslapties ir ilgesio simbolius.

Vakare Pramogų aikštėje nuskambėjo folkloro kolektyvų iš visos Lietuvos atliekamos dainos ir instrumentinė muzika, o į aikštę susirinkę žiūrovai kartu su šventės dalyviais galėjo smagiai pašokti.

Skambėjo kalvių kūjai ir degė žaizdrai

Folkloro šventės fone dvi dienas Pramogų aikštėje garsiai skambėjo kalvių kūjai ir degė žaizdrai – čia organizuotas tarptautinis kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“, kuriame dalyvavo 9 kalviai iš Lietuvos bei Lenkijos. Pleneras – tęstinis projektas, šiemet rengiamas jau aštuntą kartą, juo siekiama aktualizuoti, saugoti ir puoselėti nematerialųjį kultūros paveldą – kalviškąją kryždirbystę.

Lietuvos kalvių kalvio konkursą kas treji metai rengia Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, šio konkurso tikslas – skatinti UNESCO globojamą Lietuvos kryždirbystę, kalvių kūrybiškumą, palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias kalviškosios kryždirbystės tradicijas, pagerbti meistrus – kalvius, atgaivinančius užmirštas technikas ir technologijas, pritaikančius jas šiandienos poreikiams.

2025 metais Lietuvos kalvių kalviu išrinktas druskininkietis kalvis Juozas Kavaliauskas.

Šiemet kalvystės plenere dalyvavo Tomas Pacaitis (Radvilonys, Lazdijų r.), Juozas Varnelis (Veisiejai), Martynas Breikštas (Prienų r.), Virgilijus Mikuckis (Mažeikiai), Saulius Kronis (Velžys, Panevėžio r.), Ričardas Grekavičius (Kauno r.), Matas Bodrijė (Druskininkai), Zdzislaw Drazba (Vygriai, Lenkija) ir Juozas Kavaliauskas (Druskininkai).

Amatų centre šiuo metu jau veikia plenero dalyvių sukurtų darbų paroda, ją galima aplankyti iki rugpjūčio 30 d. Šio projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė, partneris – Lazdijų krašto muziejus, į kurį rudenį keliaus kalvystės paroda.

Folkloro šventės fone dvi dienas Pramogų aikštėje garsiai skambėjo kalvių kūjai ir degė žaizdrai – čia organizuotas tarptautinis kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“ ir Lietuvos kalviškosios kryždirbystės konkursas „Lietuvos kalvių kalvis 2025“ / Roberto Kisieliaus ir Dovilės Petrauskienės nuotraukos

„Mano Druskininkai“ informacija