Romos gidės širdis – Druskininkuose: Barbora Jurkevičius kviečia į neeilinę pažintį su Caravaggio
„Pasiimkite patogius batus – metaforiškai vaikščiosime po Romos gatves“, – šypsojosi licencijuota Romos gidė Barbora Jurkevičius, šį šeštadienį Druskininkų „Menų kalvėje“ pakviesianti druskininkiečius į išskirtinę video ekskursiją „Caravaggio šedevrų medžioklė“. Tačiau ne visi žino, kad nors Barbora gimė Italijoje, savo širdies miestu ji vadina būtent Druskininkus.

Licencijuota Romos gidė B. Jurkevičius šį šeštadienį Druskininkų „Menų kalvėje“ druskininkiečius kviečia į išskirtinę video ekskursiją „Caravaggio šedevrų medžioklė“ / Kasparo Želionio nuotrauka
Šiomis dienomis Lietuvoje netyla kalbos apie italų baroko genijų Michelangelo Merisi da Caravaggio. Jo kūryba sulaukė milžiniško dėmesio po Lietuvoje eksponuoto originalaus paveikslo Valdovų rūmuose, o susidomėjimą dar labiau pakurstė Klaipėdos dramos teatro spektaklis, įkvėptas garsiojo tapytojo gyvenimo.
Tad visai neatsitiktinai į Druskininkus atvyksta žmogus, kuris apie Caravaggio pasakoja ne iš vadovėlių, o iš kasdienės patirties.
B. Jurkevičius jau ne vienerius metus dirba licencijuota gide Romoje. Kartu su visa šeima ji lietuviams atveria Amžinojo miesto istorijas, tačiau jos pasakojimai gerokai skiriasi nuo įprastų ekskursijų.
„Mano tikslas – kuo mažiau „vikipedinės“ informacijos ir kuo daugiau patirčių. Žmonės internete gali perskaityti datas ir faktus, o aš noriu parodyti Romą tokią, kokią ją pažįsta joje gyvenantys žmonės – su legendomis, istorijomis, kasdienybe ir net trūkumais“, – sakė gidė.
Širdyje – druskininkietė
Barbora prisipažįsta – nors gimė Romoje, jos gyvenimo istorijoje ypatingą vietą užima Druskininkai: „Aš pati jaučiuosi druskininkietė. Mano kraujas lietuviškas, pilietybė lietuviška, o Druskininkai yra mano širdies miestas.“
Nuo kūdikystės kiekvieną vasarą Barbora praleisdavo pas senelius Druskininkuose. Čia gimė ir jos meilė menui. Mergaitė dvylika metų šoko baletą, o vasaromis tapdavo mylimiausiu savo senelio – šviesaus atminimo dailininko Alfonso Šuliausko – modeliu.
„Jis mane tapydavo, kartu piešdavome pastelėmis, anglimi. Pasakodavo apie meno istoriją, aiškindavo tapybos paslaptis. Galvoju, kad būtent tada ir užgimė mano santykis su menu“, – prisimena Barbora.
Nors vėliau ji baigė politikos ir tarptautinių santykių studijas prestižiniame Romos „Sapienza“ universitete, gyvenimas pasuko visai kita kryptimi. Tėčio paskatinta, Barbora ryžosi išbandyti gidės darbą. Ir šiandien ji sako neįsivaizduojanti savęs kitoje profesijoje.
Kvies pažinti Caravaggio pasaulį
Į Druskininkų „Menų kalvę“ ji atsiveža gyvą pasakojimą, kuriame patys žiūrovai taps intriguojančios kelionės dalyviais.
„Aš nesu profesorė ir nesu meno kritikė. Tai bus pasivaikščiojimas po Romą – jos gatves, skersgatvius ir bažnyčias, kuriose iki šiol saugomi Caravaggio šedevrai“, – pasakojo Barbora, pridurdama, kad ne paveikslų analizė yra svarbiausia. Jos teigimu, kur kas įdomiau suprasti, kodėl Caravaggio iki šiol laikomas vienu iš didžiausių meno revoliucionierių.
„Iki jo buvo idealizuotas grožis – Rafaelis, Mikelandželas kūrė tobulą pasaulį. O Caravaggio pasakė – pažiūrėkite į Romą tokią, kokia ji yra. Jis panardino žiūrovą į tikrą miesto gyvenimą – su šviesa ir tamsa, su žmonėmis, emocijomis, dramomis.“
Neatsitiktinai ekskursija pavadinta „Caravaggio šedevrų medžiokle“. Romoje Barbora nuolat veda lankytojus į tris bažnyčias, kuriose saugomos garsiausios dailininko drobės.
„Tai tikras stebuklas – gali užeiti į bažnyčią, įmesti monetą, įsijungti apšvietimą ir stovėti akis į akį su Caravaggio paveikslais. Druskininkuose fiziškai ten nenukeliausime, bet metaforiškai tuo keliu tikrai eisime“, – pasakojo gidė.
Barborai ypač simboliška, kad ši kelionė vyks ir Druskininkuose – mieste, kuriame ji pati praleisdavo vasaras ir kuriame iki šiol jaučia stiprų ryšį su menu: „Druskininkai yra meno miestas. Čia gyveno Čiurlionis, Lipšicas, veikia jų muziejai, čia kūrė mano senelis. Man labai gražu, kad apie Caravaggio galėsime kalbėti būtent čia.“
Vilioja tyras Druskininkų oras ir gamta
Sugrįžusi iš triukšmingos Romos Barbora pirmiausia skuba ne į kavines ar renginius.
„Po Romos asfalto didžiausia laimė – vaikščioti miške, užuosti samanų ir grybų kvapą, mėgautis lietumi. O dar – nueiti su močiute suvalgyti keptos duonos su sūriu“, – mintimis dalijosi mergina.
Ji tiki, kad į susitikimą ateis ne tik meno mylėtojai ar jos senelio bičiuliai, bet ir jaunimas: „Labai norėčiau, kad ateitų jauni žmonės. Menas neturi amžiaus.“
Šeštadienį „Menų kalvėje“ dalyvių lauks ne tradicinė paskaita, o gyvas pasakojimas apie vieną iš paslaptingiausių pasaulio dailininkų, jo dramatišką likimą ir Romą, be kurios Caravaggio istorija būtų neįsivaizduojama.
„Pasiimkite patogius batus, nes metaforiškai vaikščiosime po Romos gatves“, – šypsojosi Barbora, paklausta, ko palinkėtų tiems, kurie šeštadienį ateis į „Menų kalvėje“ rengiamą intriguojančią ekskursiją į Caravaggio pasaulį.
Laima Rekevičienė

