Miesto muziejus kviečia susipažinti su dailininko Julijono Algimanto Stankaus-Stankevičiaus (1933–2002) kūryba

Per 20 įstaigos aktyvaus egzistavimo metų Druskininkų miesto muziejaus rinkinys mecenatų dėka pasipildė ne vienu įdomiu dailės kūriniu ar netgi rinkiniu. Vienas iš Muziejaus tikslų – rinkti ir tyrinėti dailės kūrinius, tačiau ne mažiau svarbu yra šviesti visuomenę apie Lietuvos dailę, jos istorinius etapus, išgyvenimą kritinėmis, nepalankiomis menui kurti sąlygomis, pristatyti kuo daugiau vardų ir tai daryti, organizuojant parodas, leidžiant katalogus iš Muziejuje saugomų fondų.

Muziejus tęsia parodų ciklą, kuris ateityje turėtų tapti vieną kartą per metus surengtu vieno menininko darbų, saugojamų Muziejaus fonduose, pristatymu visuomenei.

Per pirmuosius trejus metus idėja buvo tik gryninama. O po rekonstrukcijos atidarytoje, veiklomis ir technologinėmis inovacijomis praplėstoje Muziejaus galerijoje jau buvo išeksponuoti restauruoti dailininko A. Varno (1879-1979) portretai. Pernai druskininkiečių bendruomenę parodoje „Gėlė iš atviruko R. Laniauskui (1937-2014) atminti“ pakvietėme prisiminti dailininką Rimantą Laniauską.

Šiais metais sukanka 20 metų po „Šiaurės Van Gogu“ menotyrininkų vadinto Julijono Algimanto Stankaus-Stankevičiaus (1933-2002) mirties. Muziejuje saugomi 57 dailininko piešiniai, jo eilėraščių knygelė (Vaidoto Oškinio leidykla, 1992) bei rankų darbo, mašinėle atspausdintos poezijos knygelės „Absurdų sutemose“ maketas. Apie Stankevičių, vadinamą „Stankaus fenomeną“, drąsiai prabilta, tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Sovietinei sistemai netikęs nei savo pasaulėžiūra, nei gyvenimo būdu, nei šeimos nariais, o tuo labiau – kūryba bei kūrybiniais išsišokimais netikęs figūruoti specifinėje suformuotoje cenzūruojamo meno erdvėje, J. A. Stankevičius atsidūrė jos užribyje. Tam vėliau dar labiau „pasitarnavo“ ir dailininko psichinė liga. Nepaisant visų savamokslio menininko (buvo baigęs tik kelis kursus Dailės institute) negandų, dailės tyrinėtojai jį apibūdina kaip reiškinį, išskirdami jo kūryboje „genialius blyksnius“. Kaip rašė dailėtyrininkas Kęstutis Šapoka, „svarbu ne tai, ar (ir kiek) „šedevrų“ […] Stankus sukūrė, bet tai, kiek kūrybinis jo erdvėlaikis praturtina mūsų dailės istoriją, pagilina pačios dailėtyros savimonę“. Apie menininką, kaip van gogišką, „Fluxus“ krypties ir konceptualizmo atstovą, prabilta labai garsiai ir intensyviai.

2010 metais R. Vaitiekūnas išleido monografiją „Stankus“. Apie Stankevičių 2001 m. Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius sukūrė dokumentinį filmą „Algimantas Julijonas Stankevičius. Iš ciklo „Menininkų portretai“. Tekstus apie menininką rašė ir publikavo A. Andriuškevičius, R. Jurėnaitė, P. Antalkis, N. Aukštaitytė, Esčersonas, E. Budrecka, A. Černiauskas, A. Dargis, V. Genienė, S. Skurvidaitė, R. Vaitiekūnas, K. Šapoka ir kiti bei užsienio tyrinėtojai: Ascherson N., Muschick S., Sinnig C., Montag. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Jane Voorhees Zimmerli dailės muziejus (JAV), MO muziejus, privatūs kolekcininkai. Būtent Lietuvos kolekcininkams ir turime būti dėkingi, kad Stankevičiaus kūriniai buvo išsaugoti.

Vieni iš jų – Druskininkų miesto muziejaus mecenatai Dominikas Akstinas ir Snieguolė Jurskytė-Akstinienė. Su jų „Portretų“ kolekcija į Muziejaus rinkinius pakliuvo ir Stankaus piešiniai, eilėraščių knygelė bei, matyt, planuotas išleisti kūrybos mašinraštis. Jame randame rimtą P. Antalkio Stankaus poezijos recenziją, kurios žodžių neįmanoma nepacituoti: „Įdomu, kad šiame rinkinėlyje pateiktus rašinėlius labai gerai vertino Juozas Keliuotis. Mačiau jį, iki ašarų besijuokiantį. J. Keliuočio kambaryje kybojo keletas Algio kūrinių. „Tai mūsų genijus!” – sakydavo Keliuotis. P. Pečeliūnas sąmoningai kvietėsi pas save A. Stankevičių literatūrai išnešioti.“ Pirmasis A. J. Stankevičiaus piešimo mokytojas Antanas Račas, prisimindamas sakė, kad tai buvo nepaprastai rimtas, toks tylus, atviras, malonus, asketiškas (kaip vienuolis) berniukas, kuris mokytojo patarimus išpildydavo tiesiog pažodžiui, o piešė labai gerai.  Kartą atnešė tokį natiurmortą, kuriame mokytojas įžvelgė nepaprastus gabumus ir stebėjosi: iš kur žmogus gali tiek jausti?

Daug įdomybių apie menininką pristatysime rugpjūčio 12 d. renginyje. Besigilindami į dailininko Stankevičiaus biografiją (kurią K. Šapoka pasvarstydamas apibūdino kaip „autsaiderio“), ir rasdami tokias įdomybes, kaip: dailininko pomėgį projektuoti kosminius laivus, rinkti ir lipdyti į paprastą sovietinių laikų žalią mokyklinį sąsiuvinį produktų etiketes, netgi konservų dangtelius bei drožti juodus katinus iš medžio varnėnams iš vyšnių baidyti; besklaidydami jo pieštus, iš pirmo žvilgsnio brūkštelėtus ant bet kokio popieriaus piešinius, skaitydami eiles apie pasaulį, kosmosą, svarstymus apie religiją ir mitologiją, gėrį ir blogį, ta lakoniška „autsaiderio“ biografija, žyminti esminius taškus: gimė, augo, mokėsi, studijavo, tarnavo kariuomenėje, vėl mokėsi, metė mokslus, grįžo į tėviškę, gydėsi, mirė – atidengia savo aprašinėtas, nuzulintas „paraštes“. Atidengia tai, ką žmogus visą gyvenimą laikė, saugojo, brandino savo širdyje, svajose, troškimuose, negandose – asmenybės esmę. Negana to, tai paliečia ir kito širdį, prabudina norą irgi kažką sukurti gražaus dėl tokios gražios širdies. Taip gimė noras pristatyti dailininką ne tik paroda, bet ir išleisti unikalų katalogą, sujungti jame atskiras dailininko gyvenimo detales, tartum suklijuoti jo išblaškytą asmenybę į vieną.

Muziejus nuoširdžiai dėkoja druskininkietei dailininkei, dizainerei, katalogo maketo autorei Rasai Jurevičienei, kuri nepabūgo jai tekusios sunkios užduoties, atidavusiai tiek daug laiko savo įtemptoje darbotvarkėje ir iki galo išpildžiusiai visas jai patikėtas idėjas. Rezultatas – unikalus leidinys-katalogas, kuris bus pristatytas parodos atidarymo metu. Ačiū Muziejus taria ir Deividui Sinkevičiui, kuris atsakingai ėmėsi neįprasto paveikslų įrėminimo, ieškojo ir rado sprendimo būdų.

Rugpjūčio 12 d. 16 val. kviečiame praleisti kelias popietės valandas Muziejaus galerijoje (M. K. Čiurlionio g. 37). Parodos „Dabar vadinuosi A. J. Stankevičiumi“ atidarymo metu menotyrininkas Žydrūnas Mirinavičius perskaitys pranešimą „Julijonas Algimantas Stankevičius ir nepritapusiųjų karta“, kuri bus papildyta aktoriaus Justo Tertelio skaitomais A. Stankaus eilėraščiais.

Pabaigai – aktualumo šiandien neprarandantis J. A. Stankaus-Stankevičiaus ketureilis „Žvirblis“:

Valio vaikai
Žvirblį matau belesiantį
Valio taikai
Kareivį matau besitaikantį.

Roma Dumčiuvienė

Druskininkų miesto muziejaus vyriausioji fondų saugotoja, projekto vadovė