Jubiliejinis žurnalas „Dainava“: 25 metai meilės gimtajam kraštui

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka, vykdydama savo misiją būti kultūros sklaidos ir bendruomenės telkimo įstaiga, puoselėja tradiciją organizuoti renginius, suteikiančius galimybę pažinti platesnį kūrybinį kontekstą per skaitytojų susitikimą su kūrėjais bei leidėjais. Tokie susitikimai praplečia akiratį, atveria kūrybos ir leidybos užkulisius, skatina pajusti gyvą literatūros pulsą, įkvepia domėtis kultūros situacija. Vienas tokių renginių spalio viduryje subūrė druskininkiečius pabendrauti su dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ leidėjais, plačiau susipažinti su Dzūkijos regiono kultūros įvykių panorama. Viešojoje bibliotekoje buvo pasitiktas naujas, ką tik dienos šviesą išvydęs žurnalo numeris.

Viešojoje bibliotekoje organizuotos jubiliejinio – 25-ojo – žurnalo „Dainava“ numerio sutiktuvės / Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

„Dainava“ mini jubiliejų

Šiemetis žurnalas „Dainava“ – ypatingas, jubiliejinis, švenčiantis savo gyvavimo 25-metį. Ši leidinio sukaktis byloja apie patirtį, tvarumą, liudija skaitytojų ištikimybę. Žurnalo leidybos laikotarpiu pasikeitė kartos, bet nepasikeitė šio leidinio tikslai ir vertybės, nepakito ir skleidžiama meilė gimtajam kraštui, Dzūkijos žmonėms. Žurnalas – šiuolaikiškas, modernus, atviras bendruomenės poreikiams, įvairus savo žanrais. Čia pristatomi regiono istoriniai ir kultūriniai įvykiai, iškilios asmenybės, supažindinama su krašto paveldu, komentuojami meno reiškiniai, pažymimos svarbios datos, aptariamos kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos aktualijos. Žurnale publikuojama žymių rašytojų ir debiutuojančių literatų kūryba, be to, rašytinį žodį praturtina dzūkiškos šnektos intarpai bei gausios nuotraukos.

Jubiliejinio žurnalo „Dainava“ sutiktuvėse dalyvavo ilgametis šio leidinio redaktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, eseistas, didelę vadybinio ir leidybinio darbo patirtį turintis spaudos darbuotojas Česlovas Skaržinskas, žurnalo redakcinės kolegijos atstovas, vienas iš garsiųjų fotomenininkų brolių Černiauskų – Algimantas Černiauskas, renginį moderavo buvęs ilgametis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Algis Petras Zurlys.

„Žurnalo sutiktuvės – mums visiems yra šventė. O druskininkiečiams ypatingai svarbu pasitikti šį jubiliejinį numerį, nes jį puošia kurorto vaizdai, apie Druskininkus informatyviai pasakoja pirmuosiuose žurnalo puslapiuose publikuojami rašiniai. Žurnalas dzūko širdžiai brangus ir dėl to, kad puoselėja dzūkišką šnektą, gražią mūsų prosenelių kalbą, kuria turime rūpintis, jos nepamiršti, išlaikyti jos galią ir gyvybingumą. Žurnale randa vietą visi, kurie turi kūrybinę gyslelę. Tai žurnalas, vertas visų pagarbos, jis nenusileidžia kitų Lietuvos regionų kultūros leidiniams“, – apie naująjį žurnalo numerį atsiliepė renginio moderatorius A. P. Zurlys. Sklaidydamas „Dainavą“, jis pacitavo daugelį publikacijų ir akcentavo, kad redaktorius Č. Skaržinskas visada buvo kupinas minčių ir idėjų, kad žurnalas taptų įvairiapusiškas, reprezentatyvus ir įdomus.

Kelias su „Dainava“ nėra paprastas

Redakcinės kolegijos senbuvis A. Černiauskas, besirūpinantis šio žurnalo menine verte nuo jo antrojo numerio, priminė, kad „Dainavą“ nuo 2000 m. leidžia Alytaus apskrities literatų klubas „Tėkmė“ ir Dzūkų kultūros draugė. Pranešėjas pasakojo, kas žurnalo leidybos istorija buvo permaininga. Ilgiausiai – apie du dešimtmečius – redaktoriaus pareigas iki 2021 m. ėjo Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė. Jai atsisveikinus su Alytumi, žurnalas atsidūrė ant išnykimo ribos, nes Dzūkijos sostinėje neatsirado žmonių, kurie užsiimtų dzūkų kultūrinio gyvenimo fiksavimu ir sklaida. Žurnalas, anot Romualdo Ozolo, turintis vienintelį trūkumą – esantis per daug flegmatiškas, nes per metus išeina tik du kartus, – atsidūrė ant nebūties kranto.

„Laimė, pavyko prikalbinti žurnalistą, poetą, daugelio knygų autorių Č. Skaržinską, kuris nuo 2022 m. nepailstamai ant savo pečių tempė „Dainavos“ žurnalo leidybą iš duobės iki šių metų. Tiesa, kartą, nuovargio akimirką, jis pasiskundė: „Intaisei man „Dainavą“, kaip mergai vaiką.“ Tačiau reikia pasakyti, kad jis tą vaiką augino ir puoselėjo tinkama kryptimi, nes žurnalas sulaukė gražaus 25-erių metų jubiliejaus. Ne tuščiomis rankomis, o sudvigubintu numeriu. Galima sakyti, kad žurnalo leidybos kelias nusidriekė nuo Gudakiemio iki Merkinės ir atgal, į Česlovo namų palėpę, kurioje ir gimdavo „Dainava“, kur gimė jo knygos ir daugelis eilėraščių.

O dabar liūdnoji naujiena. Praėjusią savaitę sušauktame Dzūkų kultūros draugės narių susirinkime Česlovas oficialiai pareiškė, kad užbaigia savo, kaip „Dainavos“ redaktoriaus, karjerą ir atsidės kūrybai. Tai nebuvo perkūnas iš giedro dangaus, Česlovas apie tai kalbėjo jau ne kartą.

Pasitardami, ieškojome žmogaus, kuris imtųsi šios naštos. Deja, deja, nei Alytuje, nei kituose Dainavos krašto miesteliuose tokio žmogaus surasti nepavyko. Bet, jei ilgai belsi, gal ir pasiseks. Atsirado viltis, kad šio darbo imsis druskininkietė Lina Simutytė – rašytoja, scenaristė, literatūrinių performansų atlikėja. Jos kūrybiniam laukui apibūdinti puslapio neužtektų. Čia reikėtų padėkoti ir Ritai Makselytei, kuri mums tarpininkavo“, – artėjančias žurnalo redakcijos permainas pagarsino A. Černiauskas.

Jis geru žodžiu paminėjo ir druskininkietę Vidą Šuliauskienę, kuri, pasak redaktorės A. Jakunskienės, buvo žurnalo ambasadorė Druskininkuose. Nors V. Šuliauskienė nė karto nebuvo įtraukta į redkolegijos sudėtį, bet niekas ir nė viename mieste ar miestelyje tiek nenuveikė, propaguodamas žurnalą, kaip ši druskininkietė, „Dainavos“ bičiulė.

„Dainava“ – ne tik kūrybos, bet ir kalbos tvarumo metraštis

Žurnalo rengėjas Č. Skaržinskas, pasidžiaugęs Druskininkais – Lietuvos kultūros sostine, savivaldybės finansiniu prisidėjimu prie žurnalo „Dainava“ leidybos, gražia draugyste su Viešąja biblioteka, pabrėžė, kad jubiliejinė „Dainava“ šįkart pašvęsta ne vienam jubiliejui – dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, su Dzūkija susijusio vargonininko, chorvedžio, pedagogo ir kompozitoriaus Juozo Neimonto tokio paties masto sukakčiai, taip pat Nedzingėje gyvenusio poeto Antano Kalanavičiaus 80-mečiui, Druskininkuose gimusio ir Veisiejų krašte užaugusio poeto, vertėjo, literatūros kritiko Gintaro Bleizgio 50-mečiui. Redaktorius atskleidė, kad per šiuos ketverius darbo metus jo dešinioji ranka ir didžiausias talkininkas buvo redakcinės kolegijos narys A. Černiauskas, kuris ne tik vedė fotografijos rubriką, rašė straipsnius, bet ir atliko daug organizacinių darbų, ieškant naujų temų, kad žurnalas būtų įvairus ir skaitomas. Č. Skaržinskas palinkėjo, kad žurnalo leidyba nenutrūktų ir „Dainava“ sulauktų 50 metų jubiliejaus, nes Dzūkijoje dar yra rašančių žmonių, tik reikia juos pakalbinti, paskatinti rašyti. Prie tokių priskirtina, pavyzdžiui, druskininkietė Irena Barysaitė-Verseckienė, puikiai rašanti dzūkiškai ir turinti potencialą išleisti savo humoristinių porinimų knygą.

Pakviesta pasisakyti, lituanistės išsilavinimą ir didelę pedagoginio darbo patirtį turinti I. Barysaitė-Verseckienė neslėpė, kad jai sopa dūšią dėl lietuvių kalbos, o dar labiau – dėl tarmės, nes dzūkiška šnekta nūnai nueina į užmarštį. Prisiminusi tuos laikus, kai mokiniams suteikdavo žinių apie tarmes ir mokė kalbėti dzūkiškai, prelegentė pacitavo dabartinės kartos vaikų požiūrį: „Ne trendas kalbėti tarmiškai!“

Lietuvių kalbos puoselėjimo tema prabilo ir lituanistė Izabelė Ūsienė. Ji teigė, kad turtinga žurnalo „Dainava“ kalba – tai atkirtis feisbukinei kalbai, kai socialiniuose tinkluose įsigalėjo bendravimas tik skiemeniu, ženklu ar vaikišku piešinuku. Ką nors komentuojant, suraitoma pusiau špygutė, o juk reikėtų žodžiais mintį išreikšti, bent sakinį parašyti. „Geras sakinys yra kaip protinga valstybė – aiškus, trumpas, išmintingas, o šiuo metu to labai trūksta“, – pažymėjo pasisakančioji ir pridūrė, kad dabartinė kalba suprastėjo, ypač kalbėsena, dikcija, o kirčiavimas tapo tiesiog apgailėtinas. Juk skambiausia pasaulyje lietuvių kalba ypatinga būtent tuo, kad žodžiai kirčiuojami – ir labai sudėtingai! Šiandien kalbai neskiriama tinkamo dėmesio – nebegirdėti viešojo sektoriaus įstaigose kalbos tvarkytojų, jiems nebeskiriama etatų, pinigėlių. Šie, tikriausiai, nukeliauja kitiems tikslams. „Būsimieji autoriai, kurie rašysite, neužmirškite savo kalbos, tarmės, minčių švaros, padorumo, nes šių dalykų jau labai trūksta!“ – palinkėjo I. Ūsienė.

Ketvirtis amžiaus „Dainavai“ – ne riba

Salėje susirinkusiems „Dainavos“ skaitytojams žodį tarė ir būsimoji šio žurnalo redaktorė L. Simutytė. Ji konstatavo, kad visas jos kūrybinis kelias vedė link šio pasirinkimo. Rašytoja prisipažino esanti pusiau dzūkė, pusiau žemaitė, prisiminė vaikystės vasaras, praleistas pas močiutę Ratnyčioje, ir atviravo, kad prie žurnalo leidybos sutiko prisidėti iš meilės šiam kraštui, iš noro tęsti leidinio tradicijas. L. Simutytė turi prozos redaktorės patirties kultūros žurnale „Literatūra ir menas“, yra nuolatinė jo autorė, interviu su prozininkais, poetais, dailininkais rengėja, jos straipsniai publikuojami žurnaluose „Nemunas“, „Metai“, laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ ir kitoje periodikoje, jos rašytinė kūryba įvertinta diplomais ir premijomis. Būsimoji redaktorė pažadėjo stengtis išlaikyti dabartinę „Dainavos“ kokybę, nepasiduoti galimoms avantiūroms, išreiškė norą pasikviesti ir naujų autorių, galbūt, ir savo kartos, taip pat padrąsino kūrybingus bendruomenės narius siųsti savo tekstus „Dainavos“ redakcijai.

„Ne tik mylėkite, bet ir padėkite L. Simutytei išlaikyti ir nešti aukštai iškeltą „Dainavos“ vėliavą, kad ji būtų matoma toli už Dainavos žemių…“ – renginio dalyvius paragino A. Černiauskas.

Gražių linkėjimų žurnalui bei jo redakcijai pažėrė „Dainavos“ skaitytojai, jiems pritarė ir Trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinio ansamblio „Vakarėjant“ dainorėlės, vadovaujamos Virginijos Šedienės, rudenišką vakarą nuskaidrinusios melodijomis, į kurias įpynė ir savo neblėstančią meilę Dzūkijai. „Šis ansamblis toks pat iškilus, kaip ir žurnalas!“ – aplodismentais ir jubiliejiniais „Dainavos“ žurnalais dainininkes apdovanojo renginio vedėjai.

Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informacija