AERO Joninės – šventė, padėjusi iš naujo atrasti K. Dineikos sveikatingumo parką

Šiemet pirmą kartą organizuotos AERO Joninės pakvietė druskininkiečius ir miesto svečius trumpiausią metų naktį sutikti lėčiau – tarp pušų, vandens, kvapnių žolynų ir ramybės.

Vasaros saulėgrįžos vakaras K. Dineikos sveikatingumo parke buvo kitoks, nei įprasta. Čia neskambėjo garsi muzika, bet netrūko to, ko šiandien dažnai pasigendame labiausiai – ramybės. Taigi žmonės vaikščiojo neskubėdami, stabtelėdami prie vienos ar kitos veiklos, kalbėdamiesi ir šypsodamiesi. Atrodė, kad šįkart Joninių šventė kvietė ne bėgti nuo kasdienybės, o tiesiog trumpam sustoti.

AERO Joninės šiemet pakvietė druskininkiečius ir miesto svečius trumpiausią metų naktį sutikti lėčiau – tarp pušų, vandens, kvapnių žolynų ir ramybės / Roberto Kisieliaus nuotraukos

Druskininkų kultūros centro kartu su centru „Aqua“ surengtos AERO Joninės tapo netikėtu eksperimentu, kuris, sprendžiant iš lankytojų reakcijų, pasiteisino su kaupu. Vietoj tradicinės koncertinės programos renginio organizatoriai pakvietė į kelionę po pojūčius – nuo gamtos terapijos ir aromatinių dirbtuvių iki pirties ritualų, hidrolato dušo, mankštos, sutartinių ir muzikos, natūraliai įsiliejančios į vakaro tylą.

Šiemet Joninių šventė Druskininkuose tarsi priminė, kad trumpiausia metų naktis nuo seno buvo skirta ne vien linksmybėms. Vanduo, žolynai, bendrystė ir gamta – visa tai šimtmečius lydėjo Rasų tradicijas. Būtent šios vertybės tapo ir naujosios šventės pagrindu.

Per AERO Jonines K. Dineikos parko erdvės, į kurias įprastai lankytojai ateina pailsėti, šįkart tapo vieta, kurioje kiekvienas galėjo susidėlioti savo asmeninę Joninių versiją.

Vakaro metu veikė ne viena sveikatinimo stotelė. Vieni ryžosi išbandyti natūralios Riugeno kreidos veido kaukes, kurias naudoja Druskininkų vandens parkas, kiti kantriai laukė eilėje į pėdų masažą, treti rinkosi pirties programas, kubilą ar drąsiai nėrė į ledo vonią. Tuo metu šalia aerojonoterapijos paviljono smalsuoliai domėjosi pirmuoju Lietuvoje hidrolato dušu, o muzikos ir sutartinių garsai natūraliai sklido tarp pušų.

Atrodė, kad šį vakarą niekas niekur neskubėjo. Žmonės ne skubėjo nuo vienos atrakcijos prie kitos, o tiesiog rinkosi tai, kas tuo metu labiausiai traukė – pokalbį, tylą, muziką ar gamtos terapiją.

Ne vienas pripažino, kad į šias vietas būtų užsukęs ir be šventės, jei tik būtų žinojęs, kad jos čia yra.

AERO Joninės šiemet pakvietė druskininkiečius ir miesto svečius trumpiausią metų naktį sutikti lėčiau – tarp pušų, vandens, kvapnių žolynų ir ramybės / Roberto Kisieliaus nuotraukos

„Pramogų aikštės rekonstrukcija leido mums išeiti į kitas miesto erdves ir atrasti jas naujai. Pavasarį visus žavėjo margučiai prie Druskonio, Kurorto šventės koncertai prie buvusios geležinkelio stoties, o Joninės leido atsigręžti į ramybės oazę – K. Dineikos sveikatingumo parką. Įdomu tai, kad daugelis lankytojų tą vakarą jį atrado tarsi iš naujo. Vieni pirmą kartą perėjo jaukiu mediniu tilteliu, kiti nustebo, kiek daug skirtingų erdvių slepiasi pušyne, treti prisipažino iki šiol nė nežinoję apie kaskadų ir pirčių kompleksą, – pasakojo centro „Aqua“ marketingo vadovė Jūratė Vaitkevičiūtė. – Mums visiems pasisekė, kad tądien ir dangus mums dovanojo nuostabų orą.“

Apie šiemetės Joninių šventės kryptį ir K. Dineikos parko vaidmenį pasikalbėjome su Druskininkų kultūros centro direktore Raimonda Varaškaite.

– Ko gero, Pramogų aikštės rekonstrukcija suteikė galimybę ieškoti naujų miesto erdvių?

– Druskininkų kultūros centrui tai nėra naujiena. Nuolat ieškome ne tik naujų erdvių, bet ir naujų idėjų, koncepcijų bei netikėtų būdų, kaip mieste kurti kultūrines patirtis. Mums svarbu, kad renginiai gyventų ne tik įprastose vietose, bet ir atrastų naujus kontekstus. Žinoma, labai laukiame sugrįžimo į atnaujintą Pramogų aikštę – erdviausią ir, panašu, vieną gražiausių miesto vietų.

– Ar AERO Joninės padėjo K. Dineikos parką pamatyti naujai?

– Taip. Norėjome, kad ne renginys užgožtų parką, o pats parkas taptų šventės dalimi. Ir atrodo, kad tai pavyko – žmonės atrado jo vakarinę nuotaiką, ramybę, net tas vietas, kurios iki šiol jiems buvo mažiau pažįstamos.

– Ką suteikė ši erdvė renginiui?

– K. Dineikos parkas kartu su partneriais – Druskininkų vandens parku, Druskininkų gydykla ir Visuomenės sveikatos biuru – leido sukurti kitokį Joninių formatą. Ne triukšmingą, o orientuotą į pojūčius, sveikatinimą, lėtą buvimą. Tai buvo labai svarbu – kad žmonės galėtų rinktis skirtingas patirtis.

– Kas labiausiai nustebino?

– Žmonių įsitraukimas. Buvo smagu matyti, kaip prie veiklų jungėsi ne tik tie, kurie atėjo specialiai, bet ir atsitiktiniai parko lankytojai. Kai kurie net sakė, kad tai visai kitoks būdas pažinti Jonines – per tylą, gamtą ir save.

– Ar ši kryptis bus tęsiama?

– Manau, kad taip. Druskininkuose nuo gamtos nepabėgsi – ir nereikia. Šiemet pasirinkome kitokią Joninių patirtį, o žmonės ją priėmė labai natūraliai. Tai rodo, kad tokios formos turi ateitį.