Naujoji JUC jaunimo darbuotoja Laura laukia gyvo bendravimo su Druskininkų jaunimu
Jauna, šilta ir nenustygstanti vietoje – kas? Laura. Druskininkų jaunimo užimtumo centro (JUC) komandą papildė dar viena mergina. Šviežiai iškepta jaunimo darbuotoja Laura Večerkauskaitė nekantrauja ir laukia, kol galės gyvai bendrauti su Druskininkų jaunimu, o kol mus dar šiek tiek riboja atstumas kviečiame jus paskaityti interviu ir susipažinti su mūsų jaunimo darbuotoja.
Druskininkų JUC komandą papildė jaunimo darbuotoja L. Večerkauskaitė/JUC archyvo nuotrauka
– Apibūdink save 3 žodžiais.
– Nenuspėjama, empatiška ir šiek tiek vėjavaikiška.
– Ar turi slaptų įgūdžių, ar talentų? Jei taip, papasakok apie juos.
– Sudėtinga kažkuo nustebinti. Esu paprastas žmogutis. Tiesa, kai mokiausi mokykloje, teko dalyvauti raiškiojo skaitymo konkursuose ir teko išgirsti ne vieną komplimentą dėl balso tembro, skaitant ar deklamuojant.
– Koks tavo svajonių darbas? Kaip jį apibūdintum?
– Labai myliu meną, kultūrą ir šių sričių veiklas. Kai tik turiu progą, stengiuosi aplankyti teatrą, parodą, koncertą ar renginį. Taip pat esu pamišusi dėl knygų. Visad svajojau būti šalia „visos šios virtuvės“, todėl tiksliai negalėčiau pasakyti, koks tai darbas, bet jis tikrai būtų susijęs su menais. Būčiau laiminga, tiesiog sėdėdama tarp knygų bibliotekoje ar prie renginio salės, tikrindama bilietus, turėdama galimybę juos stebėti ar vertinti.
– Esi daugiau klausytoja ar kalbėtoja?
– Tai priklauso nuo situacijos. Tačiau iš prigimties esu klausytoja. Nemėgstu tuščiažodžiauti. Kalbėtoja tampu, kai su žmogumi jaučiuosi patogiai arba galiu kažkuo jam padėti.
– Koks, Tavo manymu, yra pats geriausias komplimentas?
– Pats geriausias komplimentas, kai pagiriamas tavo darbas ar poelgis – ne vien išorinis grožis. Tuomet jaučiuosi pelnytai pastebėta, įvertinta ir reikalinga.
– Jei pasitaiko bloga diena, ką darai, kad geriau jaustumeisi?
– Stengiuosi atsiriboti nuo visko ir laiką leidžiu viena. Jei tik turiu galimybę, išeinu į mišką ir mėgaujuosi gamta. Kartais užtenka tiesiog įsijungti „Netflix“ ir pažiūrėti mėgstamą serialą.
– Ką pasirinktum – 50 metų būti laiminga ar gyventi amžinai ir nebūti laiminga?
– Žinoma, kad 50 metų būti laiminga! Kas iš to amžino gyvenimo, jei visuomet jausiesi prastai? Tai būtų kančia, o ne gyvenimas.
– Kaip sprendi sudėtingas problemas?
– Jeigu kalbant labai atvirai ir šiek tiek su humoru, skambinčiau mamai! Mėgstu išgirsti kitų nuomonę, pasikonsultuoti. Stengiuosi gerai apgalvoti, kaip pasielgti, įvertinu visas galimybes. Nurimstu tik tada, kai randu tinkamą sprendimą.
– Mėgstamiausia Tavo veikla laisvu laiku?
– Laisvalaikį derinu prie oro sąlygų. Žiemą ir rudenį tampu tinginuke ir laisvą laiką dažniausiai praleidžiu namuose: skaitau knygas, žiūriu filmus, išbandau nekasdieniškus patiekalų receptus. Kai orai atšyla, kuo daugiau laiko stengiuosi praleisti gamtoje. Labai patinka vaikščioti. Su šeima esame gana artimi, todėl mėgstame laiką leisti drauge. Aplankome naujus Lietuvos ir užsienio šalių miestus, o vakarais susėdame prie stalo žaidimų ar namų gamybos protmūšių.
– Koks tavo mėgiamiausias gyvūnas? Kodėl?
– Esu gamtos vaikas visada mėgau gyvus padarėlius – nuo šliaužiančių iki skraidančių. Vis knietėdavo juos paliesti ar paglostyti. Be abejo, artimiausias širdžiai – šuo. Ilgiau nei 12 metų pati auginau „prancūziuką“, buvo miela žinoti, kad jis tavęs laukia, džiaugiasi ir besąlygiškai myli.
Gabija Balčiūtė