Zenonas Streikus: „Visi kartu auginsime Druskininkų prestižą“
Per praėjusį sekmadienį surengtą antrąjį Seimo rinkimų turą druskininkiečiai aiškiai pasakė, koks politikas turi atstovauti druskininkiečių interesams šalies parlamente. Mūsų žmonės pasirinko laiko patikrintą, patikimą, puikiai visiems pažįstamą, bendruomenės gerbiamą Zenoną Streikų. Jotvingių rinkimų apygardoje jis triuškinamu rezultatu nugalėjo savo oponentą – konservatorių Vilių Semešką.
Jotvingių rinkimų apygardoje Z. Streikus triuškinamu rezultatu nugalėjo savo oponentą ir dar ketverius metus Seime atstovaus Druskininkams/Roberto Kisieliaus nuotrauka
Praėjus pirmadienio nakties rinkimų jauduliui, nusėdus emocijoms, apie pasibaigusius rinkimus, pagarbą žmonėms, būsimus darbus kalbamės su mūsų atstovu Seime Z. Streikumi.
– Kaip vertinate rinkimų kampaniją, ar nesulaukėte nemalonių netikėtumų iš savo konkurento antrajame ture?
– Mano požiūriu, kampanija vyko tvarkingai, pats stengiausi būti korektiškas ir nesulaukiau netaktiško elgesio iš savo konkurento pusės. Tai mane džiugina.
– Kuo skiriasi rinkimai prieš ketverius metus, kai laimėjote labai nedideliu skirtumu, ir dabar?
– 2016 metais buvo galingi oponentai – profesorius Galdikas, kurį laiką gyvenęs Lazdijuose, daugeliui pažįstama socialdemokratė Kristina Miškinienė. Tuomet nebuvau remiamas apygardos savivaldybių merų, buvau vienas lauke karys. Vaikščiojau pas žmones, kalbėjausi, išleidau laikraštį, savo vertybes pristatinėjau. Gal tai žmonėms patiko, jei jie tada nepagailėjo savo balsų?
– Kaip Jums atrodo, kodėl Lazdijų ir Druskininkų žmonės šiemet taip aktyviai balsavo už Jus?
– Druskininkiečiai mane gerai pažįsta, agitacijos nereikėjo. Jie gerai žino mano gyvenimą, bendravimą, mano elgesį. Apie mano oponentą druskininkiečiai irgi turėjo daug informacijos. O Lazdijuose ir aš, ir mano oponentas buvome mažiau pažįstami, tai ten reikėjo prisistatinėti arba prašyti kai kurių žmonių, kad apie mane papasakotų kitiems, asmeniškai už mane garantuotų. Vien tik save girdamas ar gražiai aprašinėdamas spalvotuose lankstinukuose, šiek tiek apgaudinėji žmogų.
Žinoma, buvo ir inercijos. Šio krašto žmonės pasitikėjo valdančiaisiais, kurie per ketverius metus nuveikė nemažai prasmingų darbų. Reikia pripažinti, kad pagerėjo gyvenimas jaunoms šeimoms, buvo šiek tiek atiduota skola senjorams, kurie vargo sovietmečiu kolūkiuose už varganą algą ir sulaukė menkos pensijos. Bandėme suvaldyti verslo apetitus – vaistų kainas, privačias katilines, bankus, kurie lupa nuo mūsų paskutinius marškinius. Žmonės tai įvertino. Jotvingių apygardoje ir pirmajame ture „valstiečiai“ sulaukė didelio palaikymo.
Manau, kad rinkėjams pasirinkti padėjo ir tai, jog mane palaikė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
– Iš savo ketverių metų Seimo nario patirties pasakykite, kiek vienmandatininkas Seimo narys gali nuveikti apygardos žmonių labui? Kokios realios galimybės, nuo ko priklauso rezultatas?
– Rezultatas priklauso nuo dviejų dalykų. Pirmiausia – nuo vietos valdžios santykio su išrinktu Seimo nariu. Nes jei rajono valdžia ir meras blogai kontaktuoja, tai nieko nepadarysi. Antras svarbus veiksnys – ar Seimo narys tikrai myli savo kraštą ir nori dėl jo ką nors padaryti. Kai yra duetas –žmonių išrinkta vietos valdžia ir bendruomenės išrinktas Seimo narys, tada jėga yra didelė.
– Panašu, jog šioje kadencijoje Jums teks dirbti opozicijoje…
– Esant opozicijoje, kaip aš juokauju, daugiau laiko liks dirbti apygardoje, o ne valstybinio lygio politikoje.
– Jotvingių apygardoje yra dvi skirtingos savivaldybės – viena kaimiška, kita – miestietiška. Problemos skiriasi, kaip pavyks suderinti abiejų savivaldybių problemų sprendimą?
– Tarp Lazdijų ir Druskininkų savivaldybių skirtumų yra, ypač tai matyti per gyventojų priėmimus. Lazdijų žmonės ateina prašyti pagalbos dėl neteisingai padalintos žemės, dėl melioracijos, ten vyrauja socialinės problemos. Druskininkuose – kitokių problemų ratas. Man, kaip Seimo nariui, Druskininkai ir Lazdijai yra kaip dvi rankos – dešinė ir kairė. Esu tikras, kad šios abi savivaldybės gali viena kitą papildyti. Manau, kad naujoji Lazdijų merė ir Druskininkų meras suras daug bendros kalbos. Lazdijai neturi to, ką turi Druskininkai, o pastarieji neturi to, kuo gali pasigirti Lazdijai. Tarkim, Lazdijuose yra daug ūkininkų, auginančių ekologišką produkciją, o Druskininkuose yra daug šios produkcijos valgytojų – turistų. Lazdijuose yra daug žirgynų, ežerynų, o Druskininkuose – daug viešbučių. Tai – viena kitą papildančios savivaldybės, tarp jų nėra konkurencijos. Beje, mes jau dabar pradedame bendradarbiavimą įvairiose srityse.
Malonu dirbti su tomis savivaldybėmis, kurioms vadovauja didžiausią žmonių pasitikėjimą turintys merai – būtent tokia yra Druskininkų savivaldybė.
– Kokius darbus Druskininkų labui, pradėtus praeitoje kadencijoje, ateityje norėtumėte pratęsti?
– 2022 metais Druskininkuose vyks Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, į kurias atvažiuos apie 10 tūkst. lietuvių iš viso pasaulio. Manau, jog tai yra valstybinės svarbos įvykis, kuriam turime gerai pasirengti.
Būtinai turime tęsti kultūros rūmų statybą. Šis objektas statomas ne tik Druskininkams, bet visai Lietuvai ir svečiams iš užsienio, kurie pas mus palieka savo pinigus. Tai – ne partinis klausimas, dėl šio objekto reikalingumo jau yra sutarusios visos politinės jėgos. Jei valstybė nori turėti tokius rūmus, tai ir turės. Be to, visi ministrai pripažįsta, kad nėra jokios rizikos finansuoti rūmų statybą, kai pati Druskininkų savivaldybė, finansiškai prisidėdama prie statybų, yra sėkmės garantas.
Mano manymu, jei būtų trukdoma šiai statybai, tai būtų tarsi atviras kerštas žmonėms, kurie laukia šio objekto ir skiria tam daug lėšų ir energijos. Manau, kad, nepriklausomai nuo politinių vingių, šie klausimai bus išspręsti.
– Ar tikite, kad prieš kitus rinkimus su rinkėjais susitiksite naujuose kultūros rūmuose?
– Aš tuo tikiu, nes kitu atveju būtų labai liūdna ir gėda dėl mūsų politikų mentaliteto. Rūmai – ne politinis objektas, mes negalime kultūros įvelti į politines spalvas. Valstybės politika savivaldos lygyje gal ir gali vykti rinkimų metu, o paskui – darbas. Nesvarbu, kokiai partijai žmogus priklauso, jis yra vienodai vertingas valstybei ir žmonėms.
– Kokiame komitete norėtumėte dirbti naujajame Seime?
– Lengviausia būtų dirbti tai, ką geriausiai išmanau – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Galėčiau dirbti Sveikatos reikalų komitete. Būtų įdomu darbuotis ir Ekonomikos komitete, ten būtina pasirūpinti turizmo, kurortų ekonomika, nes vis dar nepriimtas Kurortų, nepatobulintas Turizmo įstatymas.
– Kas labiausia gąsdina naujosios kadencijos Seime?
– Iš esmės manęs niekas negąsdina, tik labai norėčiau, kad naujieji valdantieji nepradėtų kadrų valymo politikos, nedarytų taip vadinamos „revoliucijos. Nes žmonės yra pavargę. Labai norėčiau, kad pasibaigtų nepagarba žmogaus asmeninam gyvenimui, kai pradžioje jėgos struktūros – FNTT ar STT – žmogų sutrikdo, kelerius metus tikrina, be realaus pagrindo suteršia žmogaus reputaciją. Su tuo susidūrė ne vienas Lietuvos savivaldybės meras: abu Panevėžio (miesto ir rajono), Radvilškio, Visagino ir kiti. Jie buvo specialiųjų tarnybų tampomi ne vienerius metus. Ir neaišku, kuo viskas baigėsi. Tokios istorijos labai pažeidžia žmogaus asmeninį gyvenimą ir brangiai kainuoja visomis prasmėmis. Blogai, kad daug mūsų santykių persikelia į teismo salę, žmogus tąsomas ir teismai užkrauti.
Valstybė, kuri nepaiso pagarbos žmogui, nelabai gerai atrodo. Reikia siekti, kad didėtų pasitikėjimas vienas kitu, institucijomis, valstybe.
Tik laimė, kad visur dar yra išmintingų žmonių, todėl valstybė gyvuoja. Seimas yra toks, kokie žmonės eina balsuoti.
O labiausiai mane gąsdina vis dar didelė socialinė atskirtis, ją būtina mažinti. Žmonės gyvena vieną kartą, reikia pasiekti, kad jie visi gyventų geriau ir oriau. Kai vieni žmonės yra nelaimingi ir pikti, tai bloga terpė būti laimingiems ir kitiems žmonėms.
– Ar Jūsų nebaugina Laisvės partijos deklaruojami prioritetai?
– Daugeliui lietuvių kai kurios Laisvės partijos nuostatos sunkiai suvokiamos. Ypač kaimo žmonėms, kurie net nesupranta, apie ką ši partija kalba. Balsavo už naujus, jaunus žmones. Ten yra daug veiklių, įdomių žmonių, kai kurie jų siūlomi dalykai pozityvūs. Bet, pavyzdžiui, kanapių legalizavimas man kelia nerimą. Kaip psichologas, galiu pasakyti, kad kanapės fiziologiškai nekenkia, tačiau gali sukelti žmogaus asmenybės degradaciją – jis nieko nebenori, niekuo neužsiima, tampa psichologiniu „zombiu“. Man kelia nerimą, kad kanapės gali atimti iš jaunimo ateitį, jas vartojantys gali tapti „sveikais balvonais“. Bet tai, manau, neįvyks.
– Ar dažnas svečias būsite Druskininkuose?
– Tikrai dažnai lankysiuosi. Ir Druskininkų, ir Lazdijų merams pažadėjau, kad kas savaitę pas juos atvažiuosiu ir paaiškinsiu, kas vyksta Seime, kokių įstatymų, naudingų mūsų žmonėms, reikia.
Manau, kad turime auginti Druskininkų prestižą visame pasaulyje, pasinaudoti žmonėmis, kurie jau dabar yra savotiški Druskininkų ambasadoriai.
Yra daug Druskininkus mylinčių žmonių – rusų, lenkų, žydų, tarp jų nemažai įvairių sričių profesorių, kurie per gausų savo draugų ratą visame pasaulyje populiarina Druskininkus. Tikiu, kad po Pasaulio lietuvių žaidynių tokių ambasadorių bus dar daugiau.
Užsakymo Nr. MDR-278-01