Vasaros įspūdžiai DŽIUGUČIUS šildys dar ilgai

Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos Carito vaikų dienos centrą „Džiugučiai“ lankantiems vaikams ši vasara ir atostogos buvo ypatingos, nes jie patyrė daug įsimintinų įspūdžių. Vaikai daug keliavo, pamatė, patyrė. Džiugučiai sako, kad jų atmintyje išliko ne tik nuostabi pažintis su dar nematytais miestais, patirtas kaimyninės šalies svetingumas ir gamtos grožis, bet ir puikiai praleistas laikas su mylimais ir brangiais „Džiugučių“ žmonėmis, kurie jiems yra lyg šeima.

Džiugučiai stovyklos atidaryme su Krašto apsaugos savanoriais/Asmeninio archyvo nuotrauka

Ilgai laukta kelionė

Vaikai 3 dienas keliavo po Lenkiją, stovyklavo. Kelionės įspūdžiais dalinasi džiugutė Greta Remeikaitė: „Mūsų vadovai ir savanoriai maždaug mėnesį ieškojo vietų bei miestų, kuriuos galėtume aplankyti, kažką pamatyti ir naujo sužinoti. Kelionė į Gdanską prasidėjo liepos 8-ąją, labai anksti – 5 valandą ryte. Nors buvome neišsimiegoję, bet – laimingi, jog prasideda ilgai mūsų laukta kelionė. Pirmą dieną, važiuodami į Gdanską, aplankėme labai didelę ir gražią Swięta Lipka Mergelės Marijos šventovę. Ten matėme figūrėles, šokančias grojant vargonams. Užsukome ir į „Vilko guolį“ arba kitaip vadinamą „Vilko irštva“ (vok. Wolfsschanze)– įtvirtintą Hitlerio bunkerį tuometiniuose Rytprūsiuose, iš kurio Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris vadovavo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Nuvargę, bet šypsodamiesi vakare galiausiai pasiekėme Gdanską. Gyvenome netoli senamiesčio. Vakare visi išėjome pasivaikščioti ir pasigrožėti mažomis gatvelėmis, senoviniais pastatais ir gatvės renginiais, ugnies šou, gatvės šokiais, muzikantais. Kai kurie iš mūsų šį miestą panoro pamatyti „iš viršaus“. Antrąją kelionės dieną išvykome į Malborko (Marienburgo) pilį, kurią 1274 m. įkūrė kryžiuočiai užkariautoje prūsų žemėje, 1410 m., netoli jos vyko Žalgirio mūšis. Tai buvo puiki proga geriau susipažinti su LDK istorija. Vėliau vykome į Sopotą, – prie Baltijos. Papramogavome, išsimaudėme jūroje ir trečiąją dieną, jau pakeliui namo, keliavome į šeimos parką „Nowa Holandia“. Ten šauniai praleidome laiką, pramogaudami ant batutų, karstynių, iliuzijų kambaryje, plaukiojome laivu, aplankėme zoologijos sodą. Užsukome į Getčvaldo šventovę, kuri šiais metais švenčia 140 metų jubiliejų nuo Mergelės Marijos apsireiškimo ant klevo mažoms mergaitėms. Ten netoli nuėjome prie esančio stebuklingo šaltinio, atsigėrėme jo vandens, o kai kas jo parsivežėme ir namo. Visus sužavėjo tos vietovės kalvotas kraštovaizdis. Kelionė paliko daug gerų emocijų ir įspūdžių.“

Džiugučių svajonė pakeliauti traukiniu – išsipildė/Asmeninio archyvo nuotrauka

Išsipildė stovyklautojų svajonė

Ypatingai visi džiugučiai laukė ir kasmetinės vasaros stovyklos: liepos 16-21 dienomis, prie Avirio ežero. Šiųmetės stovyklos tema buvo „Tiesa padarys jus laisvus (Jn 8, 32)“ . Stovyklavo 39 vaikai, drauge su 13 vadovų ir savanorių. Visą stovyklą lydėjo keturi raktiniai žodžiai: tiesa, laisvė, meilė ir atsakomybė. Šie žodžiai ir simboliai vaikus pasitiko jau pirmą vakarą: jie buvo užrašyti ant žaidimui parengtų vėliavų. Kiekvieną dieną atskleidėme po vieną žodį ir mokymų, maldos, žaidimų bei edukacinių programų metu gilinomės ir siekėme suprasti šių žodžių esmę, o kartu ir tai, kaip mes turėtume gyventi, vadovaudamiesi tomis vertybėmis, kurias jie apibūdina.

Jau pirmą vakarą, po vaikų pamėgto „Vėliavų grobimo“ žaidimo, visų laukė išbandymas: orientavimosi žygis su pasieniečiais. Įveikus trasą, stovyklautojai galėjo įžengti į visos stovyklavietės teritoriją, kurioje laukė dalis čia pasilikusių ir nuotaikingai nusiteikusių stovyklos vadovų. Tik gavę „stovyklautojo pasą“, vaikai galėjo stovykloje įsikurti. Antrąją stovyklos dieną vaikai kūrė grupelių prisistatymus, ir „ieškojo“ laisvės atsakomybėje vienam už kitą, taip pat – už gamtą, ekologiją. Diskutavo, mažose grupelėse dalinosi tuo, kas juos palietė, ką suprato, ką išgirdo mokymo ir žaidimų metu. Vėliau gamino savo meninius darbelius. Juos, baigę stovyklauti, padovanojo vieni kitiems. Vakare vaikai dalyvavo aromaterapijos programoje, kurioje sužinojo, kaip tinkamai vartoti vaistažoles, koks jų poveikis. Trečiąją stovyklos dieną vaikai bandė suprasti ką reiškia kai „Esu laisvas, kai esu pilietiškas – pažįstu ir gerbiu savo šalį“. Vėliau iki pietų visų laukė edukacinės programos su moliu ir kalviu. O po pietų – piligriminis žygis iki Leipalingio. Didžioji dalis vaikų pirmą kartą keliavo pėsčiomis su Kryžiumi maldomis ir giesmėmis iki Bažnyčios. Leipalingyje stovyklautojai kartu su parapijos Klebonu kun. Žydriumi Kuzinu dalyvavo vakaro Šv. Mišiose. Taip pat vaikai aplankė Leipalingio dvarą. Vakare – ruošėsi talentų vakarui. Ketvirtąją stovyklos dieną pradėjo mokymu: „Esu laisvas kai myliu, nes nepalieku vietos nuodėmei“. Visi įdėmiai klausėsi parapijos klebono apie nuodėmės pasekmes mūsų gyvenime. Po pietų, atlikę sąžinės peržvalgą, vaikai ir vadovai turėjo susitaikymo pamaldas ežero pakrantėje. Kiekvienas ant lapelių surašė savo nuodėmes ir, atlikę išpažintį, prikalė prie Kryžiaus tuos lapelius, kaip išraišką, jog Jėzus mirė už visus ant Kryžiaus. Po Susitaikymo pamaldų, procesijos būdu visi keliavo prie laužo, kur sudegino lapelius, – taisimbolizavo, jog Jėzus atleido nuodėmes ir jų nebėra. Vėlų vakarą vaikų nuostabai buvo surengtos išradingos „krikštynos“, vaikai mokėsi pasitikėti vieni kitais. Penktąją stovyklos dieną džiugučiai mokėsi kaip priimti tiesą apie save ir kitus. Vakarą leido prie laužo, keisdamiesi dovanėlėmis, dainuodami, šokdami. Šeštoji diena buvo išskirtinė – skirta kelionei. Džiugučiai iš stovyklavietės keliavo autobusu iki Varėnos, o iš ten – traukiniu iki Marcinkonių. Daugelio vaikų svajonė buvo nors kartą pavažiuoti traukiniu, ir mes ją išpildėme. Marcinkonyse surengtos stovyklos pabaigtuvės: Šv. Mišias ir gardžius pietus, po kurių autobusu toliau jau tęsėme kelionę namo, į Ratnyčią.

Akimirka Sopote. Visos stovyklos metu vaikams nepritrūko linksmų žaidimų ir maudynių/Asmeninio archyvo nuotrauka

Visos stovyklos metu vaikams nepritrūko linksmų žaidimų ir maudynių. Vaikai išmoko ir 2017-ųjų Lietuvos jaunimo dienų himną. Tikimės, jog dažnai kartojami šio nuostabaus himno žodžiai – „save pamatyti tiesoje, pastebėti kitą tamsoje“ – atvers visų širdis ir rankas pagalbai šalia esančiajam.

Dėkojame stovyklavietės šeimininkei Audronei, visiems šauniems savanoriams už išradingumą, paaukotą savo laiką, o visų edukacijų vedėjams – už tai, kad taip sumaniai paįvairino stovyklautojų užsiėmimus. Dėkojame gerbiamam Klebonui, kuris mums buvo kantrus ir stovyklautojus vedė optimizmo, džiaugsmo ir šviesos keliu.

Vaikų dienos centro projektinė veikla yra finansuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Druskininkų savivaldybės, todėl dėkojame už paramą ir suteiktą galimybę vaikams turiningai ir prasmingai praleisti laisvalaikį.

Kristina Kalinauskaitė