Už sanatoriją „Belorus“ ir jos darbuotojus –Druskininkų kova iki galo
Jau trečią mėnesį vykstanti kova už neteisėtas sankcijas „Belorus“ sanatorijai apima vis platesnį frontą. Nors Druskininkų savivaldybės vadovai ir kai kurie Seimo nariai imasi pačių įvairiausių priemonių, kad sanatorijos situacija būtų kuo greičiau išspręsta, šalies valdžia, atsakingos institucijos, „Swedbank“, nuo kurio ir prasidėjo ši drama, nieko konkretaus neatsako ir konkrečių veiksmų nesiima.
Trečiadienį Druskininkuose, prie „Swedbank“ skyriaus surengtas jau trečiasis VšĮ sanatorija „Belorus“ darbuotojų piketas/„Mano Druskininkai“ archyvo nuotrauka
Šią savaitę Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pateikė „Swedbank“ šešis konkrečius klausimus dėl sankcijų taikymo „Belorus“ sanatorijai, apie tai jis pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Laukdami atsakymo į šiuos klausimus, „Belorus“ sanatorijos darbuotojai trečiadienį surengė piketą prie „Swedbank“ Druskininkų skyriaus, reikalaudami konkrečių atsakymų į mero pateiktus klausimus.
Seimo narys negaili ironijos
Aktyviai už sanatorijos „Belorus“ žmones kovojantis Seimo narys Zenonas Streikus teigė, jog išsiųsta gausybė raštų dėl „Belorus“ problemos, organizuojami Seimo narių susitikimai su verslo institucijų vadovais, ministerijų atstovais, politikais. Jis įsitikinęs, jog ši situacija labai paranki Baltarusijos režimui.
„Ir sporte, ir politikoje kartais nutinka, kad įvartis įmušamas į savo vartus. Manau, kad Baltarusijos režimo visa kariauna net sapne nesapnavo apie solidžią finansinę ir politinę kalėdinę dovaną iš Lietuvos – sankcijas sanatorijai „Belorus“ Druskininkuose.
Visiškai dėl pateisinamos priežasties nebereikės kasmet skirti apie 7 mln. eurų sunkią negalią turinčių vaikų, kurie, manau, jam šiuo metu ne itin rūpi, reabilitaciniam gydymui. Dar 2-3 mln. eurų susitaupys dėl sustabdyto remonto ir įrangos atnaujinimo.
Manau, kad Lukašenka ne kartą gudriai šypsosis sau į ūsą, pagalvojęs, kad Lietuva pati jį atlaisvino nuo režimui reikalingų pinigų eikvojimo sanatorijoje dirbančių 350 Lietuvos piliečių darbo apmokėjimo, kad daug pajamų neteks įvairios Lietuvos įmonės, tiekiančios produktus ir paslaugas, kad 400 bedarbių užplūs socialinius skyrius…
Taigi jau šįmet Lukašenkos režimas, be jokių skrupulų ir pasiaiškinimų prieš sunkią negalią turinčių vaikų šeimas, galės apie 10 mln. eurų „dovaną“ skirti represijų stiprinimui, OMON‘o amunicijai ir premijoms ar Astravo projektams.
400 sanatorijos „Belorus“ be darbo paliktiems ir pažeminimą išgyvenantiems darbuotojams, sunkią negalią turinčioms baltarusių šeimoms labai sunku suprasti ir patikėti, kad nerasdami laiko ramiai išsiaiškinti šį nesusipratimą, mes, dėdamiesi baudžią režimą, jį penime, baudžiame niekuo dėtus negalią turinčius vaikus, socialiai ir moraliai žlugdome profesionalius medicinos įstaigos darbuotojus, sėjame netikrumo ir neteisybės sėklas“, – mintimis dalijosi Z. Streikus.
Meras Ričardas Malinauskas: „Visiems trūksta drąsos pripažinti, padarius klaidą“
„Mano Druskininkai“ domėjosi, ką Savivaldybės meras galvoja apie šalies valdžios institucijų abejingumą, sprendžiant „Belorus“ problemą, ir apie tikrąsias sankcijų skyrimo priežastis
– Druskininkų savivaldybė, Seimo nariai dėl „Belorus“ problemos kreipėsi į visas įmanomas institucijas. Kaip vertinate adekvačios reakcijos nebuvimą į visus kreipimusis? Kodėl taip yra?
– Man atrodo, kad kuo toliau, tuo vis didesniam Lietuvos žmonių skaičiui kyla abejonių, jog mes gyvename ne teisinėje valstybėje, bet politinių vertinimų, politinių sprendimų, politinių klaidų šalyje, kurioje niekas nenori prisiimti atsakomybės: nei institucijos, nei valdžia, nei teisėsauga. Beveik neabejoju – jei dėl „Belorus“ kreipsimės į Generalinę prokuratūrą, bus sukama, vyniojama, virvės vejamos. Labai pasikeistų mano nuomonė, jei po kreipimosi į teisėsaugą, ledai pajudėtų. Manau, jog dėl sankcijų „Belorus“ sanatorijai buvo padaryta klaida. Tik kyla klausimas, ar ji piktybinė, ar nepiktybinė? To dabar negaliu pasakyti. Laikas parodys. Bet tai, kad šioje valstybėje neįmanoma surasti tiesą, jau ne kartą teko patirti, remiantis ir savo asmenine patirtimi.
– „Swedbankui“ išsiųsti labai konkretūs klausimai. Kaip manote, ar jie sugebės į juos atsakyti?
– Manau, kad kai kuriose vietose jie dangstysis konfidencialumu, kitur prirašys apie nieką. Ir abejoju, ar sulauksime tikro ir konkretaus atsakymo. Jie teisybės sakyti nenori, nors mes ją numanome. Bet tai, kas vyksta, protu nesuvokiama ir žodžiais neapsakoma.
– „Belorus“ veiklos sustabdymas – didelis nuostolis miestui ir valstybei, prarandame daug pinigų, nekalbant apie žmogiškuosius dalykus. Ar tai nėra priežastis kuo skubiau išspręsti problemą?
– Esu įsitikinęs, kad kai kuriems veikėjams Vilniuje, manau, jie netrukus išaiškės, visiškai į tai nusispjaut. Man atrodo, kad jiems asmeninė nauda, reitingai daug svarbesni už šimtus ar tūkstančius eilinių žmonių, už įstatymus, už Lietuvos ekonomiką – jiems į viską nusispjaut.
– Panašu, kad valdžia pasikeitė į blogąją pusę, einam į demokratijos užribį?
– Per dvidešimt metų taip dar nebuvo, grimztame į visišką dugną. Per tuos dvidešimt metų, kai esu Savivaldybės vadovas, mačiau daug valdžių, prisimenu, kokie buvo ministrai, kokie premjerai, kaip klausimus sprendė, kaip viskas vyko. O tai, kas ir kaip dabar daroma, tai čia tas pat, kaip Žemė ir Marsas. Dabar viskas linksta į tai, kad dėl sanatorijos „Belorus“ buvo padaryta klaida, tačiau visiems trūksta drąsos ją pripažinti.
Surengtas jau trečias piketas
Trečiadienį Druskininkuose, prie „Swedbank“ skyriaus surengtas jau trečiasis VšĮ sanatorija „Belorus“ darbuotojų piketas.
Trečią mėnesį beveik 400 žmonių gyvena nežinioje – „Swedbank“iki šiol nepateikė oficialių, dokumentais pagrįstų atsakymų į vieną paprastą klausimą – kokiu konkrečiu dokumentu remiantis, buvo užblokuotos gydymo įstaigos VšĮ sanatorija „Belorus“ sąskaitos?
„Iki šiol yra patiektos trys skirtingos versijos. Tikimės, kad viešumas padės nutraukti šią tylos sieną, ir situacija pagaliau bus sprendžiama iš esmės. Paskutinį kartą su darbuotojais buvo atsiskaityta už gruodį. Šiandien jau turime kovo mėnesį – žmonės nuo naujų metų likę be jokių pajamų, jiems auga skolos, baigiasi santaupos. Esame kreipęsi dėl sąskaitų atlaisvinimo algoms ir komunaliniams, bet bankas tyli“, – sakė sanatorijos „Belorus“ Darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis.
Jis pažymėjo, kad teismas priėmė sanatorijos ieškinį dėl neteisėtų banko veiksmų, įšaldant gydymo įstaigos sąskaitas. „Tačiau teismo procesai užtrunka, o žmonėms reikia gyventi čia ir dabar. Ir siūloma valstybės „pagalba“ – bedarbio pašalpa – nėra išeitis. Visi supranta, kad ilgalaikėje perspektyvoje darbo beveik 400 žmonių tikrai neatsiras nei Druskininkuose, nei Lazdijų ar Varėnos savivaldybėse. O ir varyti žmones į gatvę yra absurdas, kuomet akivaizdu, jog kažkur įsivėlė klaida“, – sakė V. Šaruckis.
Nuo 10 iki 15 val. prie „Swedbank“ Druskininkuose buvo galima girdėti automobilių signalus ir darbuotojų poziciją išsakančius šūkius – tikimasi, kad bankas ir valstybinės institucijos pagaliau išgirs žmones ir įsigilins į situaciją.
„Šiuo metu vyksta intensyvūs susirašinėjimai su Užsienio reikalų ministerija, kitomis institucijomis, bet sunku pasakyti, kada pagaliau bus ištaisyta kažkur įsivėlusi klaida. ES dokumentuose, kurie reglamentuoja sankcijų taikymą, nurodoma, kad kiekviena valstybė gali apsispręsti dėl jų taikymo arba netaikymo. Yra aiškiai pasakyta, kad sankcijos netaikomos socialinėms, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigoms. Be to, nei mūsų įstaiga, nei jos vadovas, nei steigėjas nėra įtraukti į jokius sankcijų sąrašus“, – sakė V. Šaruckis. Jis pabrėžė, kad kai tik karantino atlaisvinimai leis, druskininkiečiai surengs ketvirtąjį piketą Vilniuje.
Dar metų pradžioje dėl situacijos, kai „Swedbank“, neįspėjęs ir neargumentavęs, įšaldė įstaigos sąskaitas, VšĮ Sanatorija „Belorus“ kreipėsi į LR prezidentą G. Nausėdą, Vyriausybę, Seimo narius, Europos Parlamento narius, prašydami įvertinti sanatorijos darbo specifiką, darbo pobūdį, finansavimo šaltinius ir išspręsti situaciją ne drastiškomis priemonėmis.
Parengė Laimutis Genys