Seniūnijose sėkmingai sprendžiamos žiemos sukeltos problemos, o seniūnai džiaugiasi žmonių bendruomeniškumu

Atėjus tikrai žiemai, kaimiškosiose Druskininkų savivaldybės seniūnijose išryškėja ne tik sezoniniai iššūkiai, bet ir stiprios bendruomeniškumo tradicijos. Leipalingio ir Viečiūnų seniūnijose gyvenimo tempas lėtesnis, nei kurorte, tačiau kasdieniai rūpesčiai – nuo kelių priežiūros iki socialinės pagalbos pažeidžiamiausiems gyventojams – reikalauja nuolatinio dėmesio ir operatyvių sprendimų. Apie tai, kaip seniūnijos tvarkosi su žiemos išbandymais, kokios problemos šiandien labiausiai jaudina vietos žmones ir kuo džiaugiasi seniūnai, pasikalbėjome su Leipalingio seniūnu Antanu Krancevičiumi ir Viečiūnų seniūnu Alvydu Varaniu.

Leipalingio seniūnas A. Krancevičius ir Viečiūnų seniūnas A. Varanis / Roberto Kisieliaus nuotrauka

– Kaip apibūdintumėte šiandieninį gyvenimo tempą ir kasdienybę Jūsų seniūnijoje? Kuo jis labiausiai skiriasi nuo gyvenimo Druskininkų mieste?

– A. Krancevičius: Mūsų gyvenimo tempas – labiau kaimo, nėra daug iš kitur atvykusių žmonių, stabili bendruomenė nedidelis gyventojų skaičius, jie artimesni, vieni kitus pažįsta, taigi ir bendrystė yra stipresnė. Tų, kurie naujai kuriasi, perka namus, įsiliejimas į bendruomenę šiek tiek užtrunka.

– A. Varanis: Mūsų seniūnijos teritorija priglunda prie Druskininkų kurorto, ji nelabai nutolusi nuo miesto, tai kurorto gyvenimas daro didelę įtaką mūsų seniūnijos gyvenimui. Pas mus yra erdviau, ramiau gyventi, nei pačiame kurorte, tačiau mažiau išplėtota infrastruktūra, nei Druskininkuose. Tie, kas gyvena miškuose, yra tikri kaimo gyventojai.

– Kokie pagrindiniai Jūsų seniūnijos gyventojų rūpesčiai ir problemos šiuo metu yra aktualiausi?

– A. Krancevičius: Kai pasninga, tai suprastėja visų žmogui reikalingų paslaugų pasiekiamumas – parduotuvės, poliklinika. Turi nebūti slidu, kad privažiuotum. Mūsų seniūnijos specifika yra ta, kad pas mus mažiau gyvenviečių, bet daugiau vienkiemių. Pas mus dėl kelių priežiūros pasiekiamumas yra sudėtingesnis, nei kitur.

– A. Varanis: Kadangi mūsų seniūnija yra priemiestinė, yra daug valdų ir sklypų, kuriuose vykdomos gyvenamųjų namų statybos, tai viena iš didžiausių problemų yra keliai, susisiekimas gyvenamosiose vietovėse. Seniūnijoje yra apie 180 kilometrų prižiūrimų kelių, iš kurių labai nedidelė dalis yra asfaltuota, kitur – kieto grunto keliai, tai yra problemų su tų kelių priežiūra. Jie yra prižiūrimi, bet ne taip gerai, kaip mieste.

– Kaip žiemą sprendžiate seniūnijos kelių valymo problemą?

– A. Krancevičius: Turime per savivaldybę sudarę kelių priežiūros sutartį, yra rangovas, kuris tuos darbus atlieka, mes su juo tiesiogiai bendraujame. Pirmiausia valomi pagrindiniai keliai, kuriais mokiniai vežami į mokyklą, paskui eilės tvarka valoma kitur. Yra nemažai sodybų, kur žiemos metu niekas neatvažiuoja, negyvena, tai nesistengiame ten valyti. Žmonės praneša apie probleminius kelius, mes stengiamės reaguoti.

– A. Varanis: Turime sutartį su įmone, jie valo ir barsto tik kartu įvertinus situaciją ir atsižvelgiant į turimas lėšas. Šaligatvius seniūnijoje valome mes patys, savo turima technika. Mūsų seniūnijoje yra mažiau vienkiemių, bet daugiau gyvenviečių – iš viso yra dvylika gyvenamųjų vietovių. Pirmiausia nuvalome ir pabarstome kelius kuriais kursuoja visuomeninis transportas, taip pat pagrindinius kelius, o vėliau – šalutinius, per dvi dienas apsnigtų kelių problemas išsprendžiame.

Seniunijos rūpinasi, kad ir atokiausi keliai būtų pravažiuojami / Roberto Kisieliaus nuotrauka

– Ar gyventojams pakanka galimybių apsirūpinti kuru šildymui? Ar fiksuojate daugiau socialinių problemų, susijusių su šildymo išlaidomis?

– A. Krancevičius: Kai kurie žmonės kuru apsirūpina individualiai, yra kuro kompensavimas per socialinę paramą. Pagal prašymą, Paslaugų ūkis malkomis gali aprūpinti tiesiogiai. Mes kontroliuojame, kad pensininkai, neįgalieji neliktų be malkų. Yra visokių žmonių, kai kas nedrįsta kreiptis, kad neturi malkų, tuomet mes imamės iniciatyvos.

Tie, kas gyvena butuose, šią žiemą pajus padidėjusias šildymo sąskaitas, nes padidėjo PVM, taigi padidės besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičius.

– A. Varanis: Kuru seniūnijos žmonės rūpinasi patys, pas mus daug naujų statybų, kur šildymas – šiuolaikinis, ten malkomis rūpintis nereikia. Tie, kam reikia kompensacijų, kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, pas mus seniūnijoje taip pat yra atsakinga darbuotoja. Jei labai didelė bėda, tai Paslaugų ūkis atveža malkų. Sulaukę signalo, kad žmonės turi problemų dėl kuro, reaguojame operatyviai.

– Ar pastebite, kad šaltuoju sezonu išauga vyresnio amžiaus ar vienišų gyventojų socialinė atskirtis? Kaip seniūnija stengiasi jiems padėti? Kaip vertinate bendruomeniškumą seniūnijoje – ar žmonės linkę padėti vieni kitiems, ypač – sudėtingomis žiemos sąlygomis?

– A. Krancevičius: Taip, žiemą kyla tokių problemų. Pažeidžiamų gyventojų situaciją nuolat kontroliuojame. Kai kurie žmonės yra lankomi Socialinių paslaugų centro darbuotojų, jie stebi situaciją. Naudojamasi paslauga „Sotūs namai“, kai šiltas maistas į namus atvežamas, artimieji ją dažnai užsako senjorams ar neįgaliesiems. Tai – labai gera paslauga. Jei kalbėsime apie bendruomeniškumą, tai galiu pasidžiaugti, kad tie, kurie vieni kitus pažįsta, stengiasi padėti – kai valo savo kiemą, tuo pačiu nuvalo ir kaimyno, ypač tai pastebima kaimo vietovėse, kuriose žmonės artimiau bendrauja.

– A. Varanis: Viečiūnų se-niūnijoje yra vyresnio amžiaus žmonių, bet beveik nėra tokių, kurie nepasirūpintų savimi. Jei yra problemų, tai situacija tokia pat, kaip mieste, galioja tas pats algoritmas. Kaimuose gyvena ir neįgaliųjų, mes jiems padedame. Jei yra problemų, tai žmonės vieni kitiems tikrai padeda, jaučiame labai stiprų bendruomeniškumą. Yra ir visuomeninių organizacijų, kurios prisideda. Tai įrodyta gyvenimiškose situacijose, pavyzdžiui, kai žmonės nukentėjo nuo gaisrų. Empatijos mūsų žmonėms netrūksta.

– Kokios problemos, Jūsų nuomone, reikalautų greičiausių sprendimų savivaldybės ar valstybės lygmeniu?

– A. Krancevičius: Susisiekimas. Jei Kapčiamiestyje atsiras poligonas, tai kariai su savo logistika gali važiuoti per mūsų miestelį, todėl padidės srautai ir mums, esantiems poligono paribyje. Tikimės, kad bus pasirūpinta tinkamais keliais ir žmonių saugumu pagrindinėje Leipalingio gatvėje.

– A. Varanis: Keliai, jų priežiūra. Dėl jų sulaukiame daugiausia nusiskundimų, nes vasarą jie dulksta, žiemą sunku privažiuoti. Reikia kuo daugiau asfaltuotų kelių. Mes tuo rūpinamės, bet neturime pakankamai finansų.

Kita problema – sustojusi namų renovacija. Žmonės laiku neapsisprendė dėl renovacijos, tai dabar dėl to kyla problemų. Šią žiemą nerenovuotų daugiabučių gyventojai pamatys, kokio dydžio bus sąskaitos už šildymą.

Parengė Laimutis Genys