Pradinių klasių mokytojų vizitas į Suomijos mokyklas ir Turku universitetą

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ugdymo plėtotės centru inicijavo projektą „Informatika pradiniame ugdyme“. Šio projekto tikslas – sukurti pradinio ugdymo informatikos turinį ir iki 2018 metų vasaros jį išbandyti dešimtyje mokyklų, moderninti mokymą pradinėse klasėse, pradedant ugdyti pačius paprasčiausius informatikos, informatinio mąstymo gebėjimus, naudoti informacines technologijas (IT), kurios padėtų vaikams geriau mokytis visų dalykų. Pasak Vilniaus universiteto mokslininkės prof. Valentinos Dagienės, informatinis mąstymas svarbus XXI amžiaus piliečiui: padeda spręsti įvairius uždavinius, mokytis atskirti, ką galima padaryti greičiau, automatizuojant, kaip galima įveikti problemas, dirbant drauge, pasinaudoti aplink esančiomis įvairiomis priemonėmis. Dešimt mokyklų, tarp jų ir Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla, bendradarbiaudamos su Vilniaus universiteto ir Ugdymo plėtotės centro komandomis, kuria ir išbando mokomąją medžiagą (Scottie Go!, CodeMonkey, edukacines bitutes Blue-bot, „Bebro“ korteles, metodinę priemonę „Informatika be kompiuterio“ ir kitas), teikia siūlymus dėl informatikos ugdymo turinio ir bendrosios programos projekto, dalijasi gerąja patirtimi.

„Saulės“ pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja L. Bukauskienė bei direktorės pavaduotoja L. Vanagaitienė kartu su pradinių klasių mokytojomis iš įvairių projekte dalyvaujančių mokyklų lankėsi Suomijos Turku mieste ir stebėjo pamokas keliose mokyklose/Asmeninio archyvo nuotrauka

Spalio pabaigoje Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja Laima Bukauskienė bei direktorės pavaduotoja Lina Vanagaitienė kartu su pradinių klasių mokytojomis iš įvairių projekte dalyvaujančių mokyklų lankėsi Suomijos Turku mieste ir stebėjo pamokas keliose mokyklose. Delegacijoje buvo keletas darbuotojų iš Ugdymo plėtotės centro, Švietimo ir mokslo ministerijos bei mokslininkė, prof. V. Dagienė iš Vilniaus universiteto – iš viso 29 žmonės. Kelionę padovanojo pasaulinė IT kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“.

Vizitą kuravo Turku universitetas, visame pasaulyje garsūs informatikos profesoriai Erkki Sutinen ir Mikko-Jussi Laakso daug prisidėjo, ne tik organizuodami mokyklose stebėjimo pamokas, pokalbius apie Suomijos mokytojų rengimą, mokydami naudotis mokymosi aplinka, bet ir pasirūpindamii mūsų mokytojų pietumis bei vakarienėmis. Mūsų vizitui visą laiką talkino doktorantai, Einari Kurvinen buvo su mumis nuo ankstaus ryto iki vakaro.

Prof. E. Sutinen įkurtas Ateities technologijų centras, subūręs didelį studentų, doktorantų, mokytojų, mokslininkų būrį (https://tt.utu.fi/en/computer-science-education), pagrindinį dėmesį skiria ne tik informatikos mokymo tyrimams, bet ir ateities technologijų, kurios padėtų žmonėms geriau gyventi ir ypač mokytis, kūrimui. Čia prieš 12 metų sukurta interaktyvi mokymosi aplinka ViLLE išaugo į modernią pasaulinę sistemą, kuria norėtų naudotis daugelis šalių. „Daugiau kaip pusė Suomijos mokyklų ir dabar naudoja ViLLE matematikos, informatinio mąstymo ugdymui. Aplinka grindžiama nuolatiniais tyrimais (analitika, statistika) ir praktiniu bendradarbiavimu su mokyklomis bei mokytojais. Turku universitetas sutinka bendradarbiauti ir sudarysime galimybes šiais metais ViLLE išbandyti trijose mokyklose. Sako, viena matematikos pamoka per savaitę duoda didelį efektą. Pažiūrėsime, ar tikrai taip yra ir Lietuvos mokyklose“, – teigia prof. V. Dagienė.

Nuo tada, kai prieš 40 metų įgyvendino milžinišką edukacinę reformą, Suomijos mokyklų sistema laikoma švietimo sistemų lydere ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Suomijos švietimo sistema yra orientuota į lygybę. Ji paremta idėja, kad kiekvienas vaikas turi gauti galimybę tobulėti ir išpildyti savo potencialą, nepriklausomai nuo tėvų finansinių galimybių. Visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, mokomi toje pačioje klasėje. Visos mokyklos yra panašios, skirtumai menki. Mums buvo visur pabrėžiama, jog vienas iš esminių jos principų, kad tame pačiame kvartale gyvenantys vaikai mokosi toje pačioje klasėje, toje pačioje mokykloje.

Pamatėme ir gerokai išsiskiriančią Norssi mokyklą, kurioje praktikuojasi studentai, būsimi mokytojai. Mokykla bendradarbiauja su Turku universitetu, joje nuolat zuja kelios dešimtys studentų, čia atliekami moksliniai tyrimai, nuolat stebimos pamokos. Tikrieji mokyklos mokytojai retai gauna galimybę vesti pamokas – jas veda studentai, o mokytojai paruošia juos prieš pamokas, stebi, reflektuoja. Nuolat būna ir užsienio svečių ar besistažuojančių mokytojų. Be mūsų tą dieną pamokas lankė šešios mokytojos iš Saudo Arabijos, viena studentė iš Miuncheno.

Lyginant su kitomis sistemomis, suomių vaikai retai kada laiko egzaminus ar atlieka namų darbus (kol nesulaukia paauglystės). Tai grindžiama pasitikėjimu, siekiu sudaryti vaikui sąlygas mokytis pačiam, jo nespaudžiant, netikrinant. Teikiama ir daug pagalbos. Per pirmuosius devynerius mokslo metus (pagrindinė mokykla) 30 proc. mokinių teikiama papildoma vadinamoji specialaus mokymosi pagalba. Tikriausiai todėl skirtumas tarp silpniausių ir stipriausių mokinių yra mažiausias pasaulyje.

Lankantis Suomijos mokyklose, mus sužavėjo didelė pagarba mokytojui, mokinių savarankiškumas, „pamoka be rėmų“, šilti mokytojų ir mokinių santykiai, estetiškos mokyklos erdvės, ramybė. „Tylos nameliai“, kuriuose pertraukų metu vaikai gali žaisti, pailsėti, puiki garso izoliacija mokyklose. Nustebino mokytojams paruošta metodinė medžiaga, puiki mokytojo knyga su visais atsakymais, patarimais, papildoma medžiaga. Patiko, kad atsakomybė už mokinio pažangą, mokymąsi tenka pačiam vaikui. Kokie jie savarankiški, motyvuoti! Neišpūsta mokymosi programa ir principas – ne daugiau, o giliau. Suomijos mokyklose sukurtos erdvės leidžia mokytojui lengvai keisti, o mokiniui laisvai pasirinkti veiklas. Pasitvirtino sena tiesa, kad genialumas slypi paprastume. Aplankytos mokyklos turi daug panašumų, bet išlaiko savitumą (susitarimai, susiformavusios tradicijos, erdvės, stilius ir kita).

 

Lina Vanagaitienė
„Saulės“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja