Nuomonė: „Kita nuomonė. Balkei“

Praėjusią savaitę Druskininkuose būta svarbaus įvykio. Atidarytas naujas objektas. Druskininkų savivaldybės vadovų ir specialistų pastangos davė vaisių, druskininkiečiams bus užtikrintas nenutrūkstamas gamtinių dujų tiekimas, atsirado alternatyva iš Baltarusijos vamzdžiu gabenamoms dujoms. Pradėjo veikti laikina suskystintų gamtinių dujų (SGD) stotelė. LR Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad tai yra Druskininkų energetinės nepriklausomybės pergalė. Tai pirmasis toks projektas Lietuvoje, kuris pasitarnaus ir kitiems šalies regionams. Atrodo galima būtų pasidžiaugti ir dirbti toliau.

Na, bet kur gi tau… Juk yra tokių, kuriems reikia skubiai ir neatidėliotinai, kur tik įmanoma, apipilti savo miestą purvais. Reikia pareikšti savo pagiežingą „nuomonę“, apipilant  pamazgomis savo negimtą miestą, nekenčiamą darbovietę, kurioje dabar baisu ir akis parodyti, būtinai nepamirštant pasireklamuoti, kad esi Druskininkų savivaldybės tarybos narys, konservatorių Druskininkų skyriaus vicepirmininkas, nes kaip gi kitaip iškoneveiksi savo buvusius kolegas, tiesioginius ir netiesioginius vadovus, atsakingas institucijas. Nieko čia naujo. Sena ir vis ta pati plokštelės melodija – dėl visko kalta mero tvora ir jo močiutės namas.

Beje, tarp kitko, apie namus! Rašo va buvęs vyriausias miesto dailininkas: „ Ar galėtų eilinis pilietis, apskritai, realizuoti tokio tūrio gyvenamojo namo idėją?“

Bet aš turiu įdomesnį klausimą – ar galėtų Nepriklausomos Lietuvos laikais paprastas žmogus, tik pradėjęs dirbti savivaldybėje valdininkas,  gauti namą miesto centre, tik už penkių šimtų metrų nuo M. K. Čiurlionio sodybos? „Baikit, nemanau…“! Kaip sakote, gerb. Antanai Balke? O jeigu išsinuomoti Tautodailininkų sąjungos namą ir pavadinti jį  „dailininko dirbtuve“, suformuoti sklypą ir „popigiai“ jį „prichvatizuoti“. Už 97 čekius, kurių vertė šiandien yra mažesnė net už batono riekę? Vsio zakonno?… Nemanau…

Sakote, taip galėjo būti tik sovietiniais nomenklatūrininkų laikais?… Kaip Jūs ten sakot – „vargu bau“?!

O štai keli faktai Jūsų „atminčiai“ atgaivinti.

Tik paskelbus Nepriklausomybę, 1991 02 25 d. Druskininkų miesto valdyba (valdant konservatoriams) Potvarkiu 247-v, nusprendžia leisti parengti projektinius pasiūlymus Lietuvos Tautodailininkų Dzūkijos skyriui, salono galerijos statybai Žaliojoje g., Druskininkuose.

1991 11 23 d. (Protokolas Nr. 21) Druskininkų miesto valdyba, pirmininkaujant tuomečiam jos vadovui V. Vaikšnoriui, įpareigoja Architektūros ir urbanistikos skyrių (kuriame tuo metu dirbo ir tas pats pats nepailstantis konservatorius Antanas Balkė) „kreiptis į Centrinę privatizavimo komisiją, kad leistų išimties tvarka Antanui Balkei pirkti kūrybinę dirbtuvę Žalioje g. Nr. 6“, kurią jis, pasirodo, užėmęs ir sutvarkęs jau nuo 1991 m. sausio 1 dienos.

1994 03 09 Potvarkiu 71-v leidimas tautodailininkų sąjungai pripažįstamas negaliojančiu, o tuomečio miesto mero V. Vaikšnoro potvarkiu Nr. 145 pakeistas namo, vadinamo „dailininko studija“ numeris. Ir štai opapa – 1996 03 06 sprendimo Nr. 36 antruoju punktu Druskininkų miesto valdyba, vadovaujama tuomečio mero, taip pat konservatoriaus V. Janonio, nusprendžia, kad „tenkinant pastatų savininkų prašymus perregistruoti Antano Balkės kūrybinę dirbtuvę Žaliojoje g. 4 (6) į gyvenamąjį namą“. Ar meilė ir tarnystė konservatoriams atsirado mainais į namą?

Greitai, greitai – jau kitą mėnesį, Miesto valdyba, posėdžio metu, kuriame – EUREKA! – dalyvauja tas pats nepaprastas konservatorius Antanas Balkė, (Protokolas Nr. 7) leidžia „ne konkurso tvarka įsigyti faktiškai naudojamą žemės sklypą“. Beje, svarstant šį subtilų klausimą, žemėtvarkininkas liberalas V. Balčius pastebėjo, „kad kaimynai dėl A. Balkei parduodamo žemės sklypo skundžiasi neteisėtai“. Sąvokos „viešasis interesas“ tuomet tikriausiai nebuvo?

Priimant „subtilų“ sprendimą, tuometis Druskininkų meras konservatorius J. Janonis susilaikė.

Pakalbėjus su senaisiais miesto vadovais, jie tik liūdnai linguoja galvomis, prisiminę dabartinio opozicijos veikėjo veiklą mieste. Ne tokį miesto dailininko darbą jie įsivaizdavo. Neseniai sutikau seną bičiulį, buvusį ilgametį Druskininkų vadovą Rimvydą Mickevičių. Atsidūsta žmogus: kaip Druskininkų pilietis, jis stipriai pyksta ant tokio miesto dailininko. Tai jo iniciatyva per vargus buvo surasta lėšų miesto dailininko etatui, tai jo rūpesčiu Antanas Balkė iš Kauno atsirado kurorte. „Kaip nebūtų liūdna, jo veiklos, nuveiktų darbų mieste aš nematau, o, susitikęs akis į akį, dar pasakysiu keletą „švelnių“ žodžių,“ – šiandien sako garbingas žmogus.

Manau, kad negali savo arogantiško „tokio lygio specialisto“ nieko neveikimą pateisinti mistiniu „čia galbūt vaikščiojo Čiurlionis“ slaptažodžiu. Garsus „viešo intereso“ gynimas kažkodėl labai jau kvepia savo intereso gynimu dėl nekompetencijos praradus šiltą vietelę Savivaldybėje. O gal nepavykus laimėti teismų prieš buvusius kolegas, dabar Savivaldybė bus sąmoningai juodinama, siekiant suklaidinti bendruomenę?“

Opozicijos dailininke, pabandykite paneigti, kad ne pro Jūsų susiveiktą „dirbtuvę – gyvenamą namą“ kažkada M. K. Čiurlionis eidavo į Meilės salą! O gal ir penkerių metukų Žakas Lipščicas kažkur netoliese bėgiojo? Viešojo intereso labui, galbūt, reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą? Manau, kad tokio žymaus menininko kūrybinę veiklą, jo vardo skulptūrų parką, muziejų Druskininkuose vertėtų aptarti atskirai.

Linas Urmanavičius,
Druskininkų mero pavaduotojas, Nepartinio judėjimo „Už Druskininkus“ valdybos narys