Nuo audros nukentėję Druskininkų savivaldybės gyventojai nebuvo palikti vieni – visi sulaukė pagalbos

Praėjusį ketvirtadienį Dzūkijos dangus trumpam priminė, kad gamta gali būti ne tik graži, bet ir negailestinga. Per Lietuvą praūžusi audra Druskininkų miesto tiesiogiai nepalietė, tačiau aplinkinėse seniūnijose jos smūgiai buvo gerokai skaudesni. Vėjas rovė medžius su šaknimis, laužė kamienus, plėšė pastatų stogus, ant kelių ir elektros linijų vertė medžius. Kai kur žmonėms teko skubiai gelbėti savo turtą, tvarkyti apgadintus pastatus ir ieškoti būdų, kaip kuo greičiau atkurti įprastą gyvenimą.

Stichija ypač skaudžiai palietė miškus ir ūkius. Vien tik Pietų Lietuvos miškuose suskaičiuota tūkstančiai kubinių metrų išverstos ir išlaužytos medienos. Netoli Leipalingio ūkininkaujančiam Žydrūnui Nevuliui viesulas vienu smūgiu suniokojo dalį ūkio, o kai kuriose gyvenvietėse gyventojai liko be elektros.

Tačiau nuo stichijos nukentėję žmonės nebuvo palikti vieni. Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas paragino nukentėjusius žmones ir kreiptis į seniūnijas, savivaldybės specialistus dėl konkrečios pagalbos.

Ugniagesiai, seniūnijų darbuotojai, savivaldybės specialistai, elektros tiekimo tarnybos ir patys gyventojai susitelkė bendram darbui. Pagalbą pasiūlė Valstybinių miškų urėdija.

Netrukus po audros prasidėjo tikra gelbėjimo ir tvarkymosi operacija – nuo kelių buvo pjaunami medžiai, atkuriamas elektros tiekimas, apžiūrimos nukentėjusios sodybos, ieškoma sprendimų žmonėms, kurių turtas nukentėjo nuo stichijos.

Didžiausia žala – pušynams

Preliminariais Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, ketvirtadienio vakaro audra Pietų Lietuvos miškuose išvertė ir išlaužė apie 8 tūkst. kubinių metrų medienos. Daugiausia žalos padaryta pušynams.

Labiausiai nukentėjo Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių miškai, ypač Merkinės, Leipalingio, Kapčiamiesčio ir Marcinkonių girininkijų teritorijose. Audros padariniai fiksuoti ir Druskininkų, Veisiejų bei Varėnos apylinkėse.

Miškininkams po audros teko ne tik suskaičiuoti nuostolius, bet ir kuo greičiau imtis darbų. Pirmiausia tvarkomi ir iš medynų išgabenami išversti bei nulaužti medžiai.

Ypač daug dėmesio skiriama audros pažeistoms eglėms. Nusilpę medžiai sudaro palankias sąlygas vienam pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužiui tipografui – daugintis. Todėl kuo greitesnis pažeistos medienos sutvarkymas svarbus ne tik dėl estetinio vaizdo, bet ir siekiant apsaugoti sveikus medynus.

Meras pasiūlė pagalbą

Vos praūžus audrai, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas socialiniuose tinkluose pasidalijo stichijos padarytos žalos vaizdais ir paragino nukentėjusius žmones kreiptis pagalbos.

„Praūžusios audros padarinius jau šaliname, bet pirmiausia klausiu: kam reikia kokios pagalbos? Jeigu nukentėjo jūsų turtas, užverstas privažiavimas ar susidūrėte su kita problema – nelaukite, kreipkitės į savo seniūnijas. Kiekvieną situaciją vertinsime ir operatyviai spręsime“, – ragino meras.

Anot jo, savivaldybės ir seniūnijų specialistai po audros dirbo vietose, vertino padėtį ir koordinavo pagalbos teikimą.

Leipalingio seniūnijoje buvo valomi pravažiavimai ir praėjimai, o Viečiūnų seniūnijoje elektros dar neturintiems gyventojams buvo pristatyti generatoriai.

„Noriu padėkoti visiems, kurie dirbo nuo ankstyvo ryto ir dirba toliau bei patikinti, kad kiekvienam bus suteikta pagalba“, – teigė R. Malinauskas.

Padėti nuo audros nuketėjusiam Ž. Nevuliui į jo ūkį atvyko kolegos – ūkininkai iš Suvalkijos / R. Kisieliaus nuotrauka

Viesulas nusiaubė Ž. Nevulio ūkį

Vienas skaudžiausių audros smūgių teko netoli Leipalingio ūkininkaujančiam Žydrūnui Nevuliui. Viesulas jo ūkyje išvertė apie 10 hektarų miško, nuplėšė pastato stogą, sugadino dešimtis tonų grūdų ir apgadino gyvūnų aptvarus.

Ūkininkui teko skubiai gelbėti tai, ką dar buvo galima išgelbėti. Viename sandėlyje lietus suniokojo apie 30–40 tonų paruoštų sėklinių grūdų. Panašus kiekis nukentėjo ir kitame pastate.

Tikslių nuostolių ūkininkas kol kas neskaičiuoja – tam paprasčiausiai nėra laiko. Dabar pats darbymetis, todėl svarbiausia kuo greičiau sutvarkyti tai, ką galima sutvarkyti, ir tęsti darbus.

„Dabar bandom susitvarkyti, kad galėtume toliau gyventi ir bent šiek tiek dirbti“, – sakė Ž. Nevulis.

Tačiau vienam žmogui tokia stichijos išdaiga būtų buvusi beveik neįveikiama. Dar tą patį vakarą į ūkį suvažiavo draugai, bičiuliai, vaikų draugai, kaimynai ir kolegos ūkininkai. Žmonės iki pirmos valandos nakties valė užverstą kelią, tvarkė nuolaužas, remontavo tvoras ir stengėsi kuo greičiau sutvarkyti gyvūnų aptvarus, kad iš jų nepabėgtų danieliai ir elniai.

„Noriu padėkoti visiems, kurie taip greitai sureagavo. Dirbome iki pirmos valandos nakties“, – dėkojo ūkininkas.

Ž. Nevulis pasakojo, kad dalis senųjų ūkio pastatų nebuvo apdrausti, nes dėl jų amžiaus draudimo bendrovės jų nebedraudžia. Dėl galimos pagalbos jis ketina kreiptis į seniūniją ir savivaldybę.

Nors audra smarkiai pakoregavo darbymetį, ūkininkas nepraranda optimizmo.

„Kaip nors susitvarkysim“, – viltingai sakė Ž. Nevulis.

Ant kelio nuvirto 29 medžiai

Po audros nemažai darbo teko ugniagesiams gelbėtojams. Ypač daug medžių buvo nuvirtę Veršių kaimo apylinkėse – nuo kelių čia teko pašalinti net 29 medžius.

Medžius nuo važiuojamosios kelio dalies ugniagesiams teko šalinti ir Leipalingyje, Grūte, Druskininkų mieste bei Viečiūnuose.

Viečiūnuose nuvirtę medžiai nutraukė elektros laidus. Elektros tiekimo sutrikimai taip pat buvo fiksuoti Randamonių, Mašnyčių, Grūto ir Viečiūnų kaimuose. Vėliau elektros tiekimas šiose gyvenvietėse buvo atkurtas didžiajai daliai vartotojų.

Stichija neaplenkė ir gyventojų sodybų. Buvo apgadinti gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogai, įvairūs statiniai, sulaužytos tvoros, išversta daugybė medžių.

Savivaldybės ir seniūnijų specialistai lankėsi nukentėjusiose teritorijose, vertino padarytą žalą ir koordinavo pagalbos teikimą.

Seniūnijos darbuotojai plušo iki savaitgalio

Į audros padarinių likvidavimą aktyviai įsijungė ir Leipalingio seniūnijos darbuotojai. Seniūnas Antanas Krancevičius pasakojo, kad oficialiai dėl pagalbos į seniūniją kreipėsi viena gyventoja.

„Gavome vienos moters raštišką pagalbos prašymą, nes audra nuplėšė dalį vieno jos pastato stogo. Daugiau oficialių prašymų negavome. Buvome nuvykę apžiūrėti ūkininko Ž. Nevulio sodybos, kuri smarkiai nukentėjo nuo gamtos stichijos, tačiau jis su artimųjų ir bičiulių pagalba jau buvo atlikęs didelę dalį darbų. Iki trečiadienio buvome gavę 4 gyventojų prašymus“, – sakė seniūnas.

Jis džiaugėsi, kad audra nepareikalavo žmonių aukų, nebuvo sužeistųjų ir, svarbiausia, nenukentėjo gyvenamieji namai taip, kad žmonėms būtų tekę palikti savo būstus.

Tačiau keliuose darbo netrūko. Daug kur medžiai buvo tiesiog sugulę vienas ant kito, todėl pravažiuoti tapo neįmanoma.

„Visas dienas iki savaitgalio kai kuriose seniūnijos vietovėse ištisai dirbo benzininiai pjūklai. Tikrai nemaža dalis kelių buvo užversti medžiais. Kiek man žinoma, pirmadienį jau visos pagrindinės problemos buvo išspręstos, gyvenimas sugrįžo į įprastas vėžes“, – sakė A. Krancevičius.

Audra praeina per kelias valandas, tačiau jos pėdsakai gali likti savaites ar net mėnesius. Šįkart gamta parodė savo jėgą, tačiau kartu dar kartą paaiškėjo ir kitas dalykas – nelaimėje žmonės nėra tokie jau vieniši. Kai reikia, rankas tiesia kaimynas, bičiulis, seniūnijos darbuotojas, ugniagesys ar savivaldybės specialistas. Ir kartais būtent toks susitelkimas padeda greičiausiai sugrįžti į įprastą gyvenimą.

„Mano Druskininkai“ informacija