Meras R. Malinauskas: neabejoju, po rinkimų permainų bus – tikiuosi teisingos ir teisinės valstybės

Pirmadienio naktį paaiškėjo tautos verdiktas – į antrąjį Prezidento turą pateko Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, kurį labiausiai palaikė ir druskininkiečiai. Apie rinkimų peripetijas, Prezidento asmenybės svarbą valstybei ir kiekvienam iš mūsų, galimus pokyčius, išrinkus naują šalies vadovą, kalbamės su Druskininkų savivaldybės meru Ričardu Malinausku.

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas: „Norėtųsi, kad mūsų valstybėje viskas keistųsi į gerąją pusę – ir akivaizdžiai/Druskininkų savivaldybės archyvo nuotrauka

– Praėjusį sekmadienį baigėsi pirmasis Prezidento rinkimų turas. Prie balsadėžių atėjo gausus rinkėjų skaičius. Kaip Jums atrodo, ar tikrai mums, ypač gyvenantiems regionuose, taip svarbu, kas vadovaus valstybei?

– Vadovaudamas Lietuvos savivaldybių asociacijai ir dirbdamas meru, puikiai suprantu, kaip svarbu, koks yra valstybės vadovas. Svarbiausias šalies žmogus formuoja ne vien užsienio politiką, bet ir bendrą valstybės poziciją, viziją, tai yra – ir vietos politiką. Kiekvienas mes matėme, kaip ta politika keitėsi, kaip keitėsi požiūris į partijas, visuomeninius komitetus, kaip buvo giriamos aktyvios bendruomenės, įsiliejusios į politinį gyvenimą, kaip keitėsi požiūris į jas. Šalies vadovas savo autoritetu ir sugebėjimu būti vienodai teisingu visiems lemia šalies gerovę ir stabilumą.

– Pirmajame ture Jūs palaikėte Premjero Sauliaus Skvernelio kandidatūrą. Kas lėmė tokį pasirinkimą?

– Aš išsakiau S. Skvernelį palaikančią poziciją. Ir galiu pasakyti, kodėl. Matant, kas vyksta su Lietuva, kaip teisine valstybe, vertinant Druskininkų paskutiniųjų aštuonerių metų gyvenimą, persmelktą nuolatinio persekiojimo, vienintelis S. Skvernelis pripažino, jog su mūsų teisine valstybe ne viskas gerai, kad reiktų į tai atkreipti dėmesį, skaidrinti ir viešinti valstybės vadovų daromą įtaką teisinei sistemai bei jos problemas.

– Tačiau dabartinė Prezidentė deklaruoja, jog teisėsauga nukreipta teisingu keliu ir viskas su ja gerai.

– Girdint tokius pareiškimus, norisi ne šypsotis, bet verkti. Pažiūrėkite, kokius turime prokurorus, kaip daroma įtaka teismų sprendimams. Apie šias problemas prabilo net patys aukštas pareigas užimantys prokurorai. Teisėsaugos situaciją Lietuvoje gali įvertinti tik tas, kuris asmeniškai su ja susidūrė. Mane tai palietė ir asmeniškai, ir per savivaldybę, todėl puikiai žinau realią situaciją, kaip yra iš tikrųjų ir kaip viskas vyksta.

– Druskininkų gyventojai nustebino visą Lietuvą savo pilietine iniciatyva, kai surinko tūkstančius parašų, norėdami apginti savo miesto teisę į teisingumą. Kaip vertinate tokią bendruomenės poziciją?

– Dėkoju druskininkiečiams už iniciatyvą ir surinktus parašus, siekiant išsiaiškinti tiesą. Mes nenuleidžiame rankų, visais įmanomais būdais siekiame teisingumo, atskleisdami visą tiesą sukurptose Druskininkų istorijose, pasakodami, kaip visa tai vyko iš tikrųjų. Neabejoju, kad įrodysime, kas buvo visų intrigų užsakovai, kas – nurodymų davėjai. Mes neturime ką slėpti, remiamės faktais.

– Kiek nuo aukščiausių valstybės vadovų priklauso šalies teisinės sistemos sveikata? Ar jūs manote, jog visi su Druskininkais susiję tyrimai, teisėsaugos institucijų veiksmai nuleidžiami iš paties viršaus? O gal tai žemesniųjų grandžių valdininkėlių iniciatyvos?

– Net neabejoju, jog viskas ateina iš aukščiausio valstybės vadovo, iš jo aplinkos. O vėliau, gavus „žalią šviesą“ su vienu ar kitu susidoroti, tuo pasinaudoja ir vienas kitas žemesniųjų grandžiųvaldininkėlis. Esu tikras, jog užsakymai, kaip reikia elgtis su manimi, su Tarybos nariais, buvo duodami iš aukščiausios šalies institucijos. Turime konkrečių įrodymų, turime liudininkų. Manau, jog, atėjus tam tikram laikui, jie apie tai kalbės.

– Kodėl aukščiausios valdžios ešelonui prireikė pulti Druskininkus?

– Jei nežinotume tam tikrų liberalų intrigų, to paties Valdo Trinkūno ryšių su V. Gailiumi, jo kontaktų su Generalinės prokuratūros prokuroru I. Mikelioniu, jo artimų santykių su Prezidentūra, tada tikrai atrodytų keista, kodėl eilinė savivaldybė ir meras susilaukia tokio institucijų dėmesio. Tačiau žinant tų žmonių ambicijas ir net viešus pasižadėjimus susidoroti, uždėti mums antrankius, pamatai visą pastarųjų šešerių metų įvykių seką ir tai, kas už ko stovi. Tuos spėjimus mums patvirtino ir žmonės iš liberalų vadovybės tarpo.

– Ar solidu valstybės vadovui kištis ir dalyvauti regioninio miesto procesuose?

– Nesolidu – per švelniai pasakyta. Tai antikonstituciška ir antiįstatymiška. Sunku suvokti, kaip valstybės vadovas be jokio tyrimo, neturėdamas įrodytų faktų, savo metiniame pranešime prieš visą Lietuvą imasi žeminti, juodinti Druskininkus, tais savo teiginiais, panašu, kartu duodamas nurodymus tarnyboms, su kuo derėtų susidoroti.

– Sugrįžkime prie rinkimų. Ar tikėjote, jog S. Skverneliui tapus šalies vadovu, būtų buvę daugiau teisingumo?

– Tiesiog tikėjausi paprastų dalykų, matydamas Saulių Skvernelį Prezidentu. Turėjau vilties, kad Lietuva taps teisine valstybe. Kad bus deramai įvertinti kai kurių veikėjų veiksmai per paskutinį dešimtmetį, tokie kaip valstybės skolinimosi peripetijos, Ignalinos AE uždarymo bei suskystintų dujų terminalo finansavimas, lietuviško kapitalo bankų uždarymo reikalai ir panašūs dalykai.

– S. Skvernelis į antrąjį turą nepateko. Ar turite vilties, jog vienas iš dviejų kandidatų, pasiekusių rinkimų finalą, gali ką nors pakeisti mūsų valstybėje?

– Neabejoju, kad visada lengviau įvertinti žmogų, kaip asmenybę, pažįstant jį asmeniškai. Vertinant kandidatus, patekusius į antrąjį Prezidento rinkimų turą, vienareikšmiškai pasisakau už tą, kuriam daugiausia balsų atidavė ir druskininkiečiai.

Tikiuosi, kad naujasis šalies vadovas bus vienodai teisingas visiems, neskirstys žmonių į savus ir svetimus, į tuos, su kuriais reikia susidoroti, o kuriuos reikia „traukti už ausų“ net iš dviprasmiškų situacijų. Tokią situaciją matėme per paskutiniuosius dešimtį metų.

Vertindamas kandidatų nepriklausomybę, turiu vilties, kad vienas iš jų yra nepriklausomas nuo partinės įtakos ir norės vykdyti savo, kaip Prezidento, pagrindinį uždavinį – užtikrinti teisinės valstybės garantijas visiems.

O jeigu kandidatas neslepia simpatijų vienai politinei jėgai, jau Prezidento rinkimų debatuose, panašu, ima skirstyti į „savus: ir „svetimus“, ko galima tikėtis, tokiam kandidatui laimėjus rinkimus?

– Ar turite vilties, kad mūsų valstybėje po Prezidento rinkimų kas nors pasikeis?

– Kad pasikeis, tai neabejoju. Tik norėtųsi, kad pasikeistų į gerąją pusę ir akivaizdžiai.

Laimutis Genys