Mašalų naikinimas tęsiamas: tyrimai rodo kraujasiurbių mažėjimą

Pirmadienį į Nemuno upę ties Varviškės kaimu jau antrą kartą šiemet buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Pirmą kartą mašalų lervutės naikintos gegužės 15 dieną. Per abu kartus į Nemuną išpilta 6,5 tūkst. litrų preparato.

Gamtos tyrimų centro mokslininkai pažymi, kad jau po pirmojo preparato panaudojimo išnaikinta daugiau kaip 95 proc. upinių mašalų lervų. Antruoju preparato pylimu tikimasi išnaikinti pasroviui migravusias ir iš kiaušinių besiritančias naujas mašalų lervas.

Sistemingas upinių mašalų naikinimas duoda pastebimų rezultatų. Tyrimai rodo, kad šiuo metu yra pasiekti 2009 m.-2010 m. rezultatai – mašalų pastebimai sumažėjo.

Birželio mėnesį suaktyvėjantys upiniai mašalai – visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema. Dar 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės Taryba kasmet po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas. Taip pat 2012 metais Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko iniciatyva Alytaus regiono plėtros taryboje buvo svarstytas upinių mašalų naikinimo klausimas ir Tarybos vardu dėl šio klausimo kreiptasi į Finansų ir Aplinkos apsaugos ministerijas. Tuo metu prašymai liko neišgirsti, finansavimas upinių mašalų naikinimui nebuvo skirtas.

2016-aisiais, po šešerių metų intensyvių Druskininkų savivaldybės vadovų ir specialistų pastangų, visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema vėl pradėta spręsti.

Pirmadienį į Nemuno upę jau antrą kartą šiemet buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti/Dianos Sinkevičiūtės nuotrauka