Lietuvos gimtadienį Druskininkų krašto žmonės paminėjo smagiai

Lietuvos gimtadienis – linksmai

Vasario 16-osios popietę Druskininkų jaunimo užimtumo centre susirinkę druskininkiečiai dalyvavo iškilmingame Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime. Renginio dalyvius pasitiko folkloro ansamblis „Racilukai“, visus pasveikino Druskininkų savivaldybės tarybos narys Algis Bolys. Šiemet LR prezidentė Dalia Grybauskaitė kvietė Vasario 16-ąją švęsti linksmai ir nuotaikingai, taigi ir Druskininkuose surengto renginio vedėja Danguolė Žėkienė pakvietė pažiūrėti giluminius tautosakos klodus atveriantį, pašėlusio smagumo spektaklį „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“.

Gerą nuotaiką visiems dovanojo profesionalios aktorės dzūkės Vitalija Mockevičiūtė (Lietuvos Nacionalinis dramos teatras),  Neringa Varnelytė (Valstybinis jaunimo teatras), liaudies dainų atlikėjai Darius Mockevičius ir Paulius Kovalenko. Spektaklis sukurtas pagal tautosakininko P. Zalansko, R. Sabaliauskienės ir kt. užrašytą tautosaką.

Viečiūnuose – šventinis koncertas ir  herbo bei  vėliavos šventinimas

Vasario 16-iosios popietę Viečiūnų bendruomenės centre vos tilpo žmonės, atėję į šventinį Lietuvos gimtadieniui skirtą šventę. Pasveikinti Viečiūnų bendruomenę atvyko Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė, Seimo narys Zenonas Streikus, Tarybos nariai, Ratnyčios parapijos klebonas Žydrius Kuzinas, svečiai iš Druskininkų.

Viečiūnų seniūnas Alvydas Varanis pasidžiaugė, kad nuo šiol Vasario 16-oji Viečiūnų gyventojams bus dviguba šventė – tądien  buvo pašventintas Viečiūnų miestelio herbas bei  vėliava: „Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos gimtadienį galime švęsti kartu. Smagu, kad nuo šiol turėsime ir savo herbą, kurį sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Jame vaizduojama aukso spalvos verpstė mėlyname fone. Tai susiję su miestelyje puoselėtomis verpimo tradicijomis, nes  nuo 1963 m. čia veikė „Drobės“ verpimo fabrikas. Pasirodo, šio simbolio nėra nei viename herbe ar vėliavoje.

Dėl fabriko į Viečiūnus atvažiavo daugybė žmonių iš visos Lietuvos, suleido čia šaknis. Ir dabar mūsų seniūnija išsiskiria iš visų tuo, kad kasmet pas mus padaugėja nuo 40 iki 100 gyventojų.

Kai tik pradėjo kurtis fabrikas, gyventojų buvo apie 300, dabar – apie 2000 gyventojų Viečiūnuose ir 4 500 – visoje seniūnijoje. Didėjimas rodo, kad mūsų gyvenimas bendravimas ir vykdoma veikla žmonėms tinka, patinka ir juos čionai traukia. Čia kuriasi jauni žmonės, gyvena, augina vaikus. Mus tai labai džiugina.“

„Smagu, kad norinčių dalyvauti šventiniame renginyje susirinko tiek daug, kad reikia papildomų kėdžių. Jūs tikrai mokate gražiai bendrauti, esate kūrybingi ir mylite savo miestelį. Sveikinu su dviguba švente. Nuo šiol turite oficialią simboliką – vėliavą ir herbą. Tai svarbus įvykis miesteliui, bendruomenei. Jūs esate aktyvūs, turite puikų vadovą, įsiliejate į Druskininkų gyvenimą, darote mūsų kraštą dar patrauklesniu. Linkiu Jums kuo didžiausios sėkmės!“ – sveikindama Viečiūnų bendruomenę sakė šventėje dalyvavusi Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė:

Savivaldybės tarybos narys Algis Bolys prisiminė, kad Viečiūnai visada buvo garsūs darbščiais, energingais ir kūrybingais žmonėmis: „Kai čia veikė „Drobės“ fabrikas, Viečiūnai visada buvo viena iš gražiausių gyvenviečių Lietuvoje. Fabriko neliko, o Viečiūnai toliau sėkmingai gyvuoja, vystosi ir gražėja. Šiandien esate ta bendruomenė, kuri rodo pavyzdį ne tik mūsų savivaldybei, bet ir Lietuvai.“

LR Seimo narys Zenonas Streikus akcentavo, kad labai prasminga, jog pagrindinės Lietuvai šventės metu buvo pašventinta ir Viečiūnų miestelio simbolika: „Herbas, manau, įpareigoja, ir byloja, kad bendruomenė tapo brandžia, stipria, savarankiška. Herbe vaizduojamas gyvybės medis – darbštumo, kuris jums yra labai būdingas, gyvybingumo, šviesos ir gerų darbų darymo simbolis. Tikiuosi, kad Jūsų bendruomenė ir toliau augs, kaip šis gyvybės medis. Tikiu, kad su tokia pozityvia jėga, kokia yra jūsų bendruomenėje, galima pasiekti bet kokius tikslus.“

Gausiai susirinkusiai visos Viečiūnų seniūnijos bendruomenei koncertavo mišrus  choras „Druskininkai“ (vadovė Inga Vagnoriūtė, koncertmeisteris Danas Juškevičius).

Druskininkų jaunimo užimtumo centre susirinkę druskininkiečiai dalyvavo iškilmingame Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Leipalingio bendruomenė Lietuvos gimtadienį šventė dvi dienas

Leipalingyje renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osioms metinėms, vyko dvi dienas. Vasario 15-ąją Leipalingio pagrindinės mokyklos A. Volungevičiaus  kraštotyros muziejuje pristatyta knyga ir paveikslų kolekcija „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“.

Renginyje, skirtame mokiniams ir suaugusiems, dalyvavo knygų autoriai Tomas ir Inga Baranauskai, imaginacinių portretų kolekcijos autorius Artūras Slapšys ir iniciatorius bei mecenatas Antanas Gedvilas. Istorikė Inga Baranauskienė plačiau panagrinėjo jotvingių ir kolekcijoje pristatytų kunigaikščių vaidmenį Lietuvos valstybės kūrimosi procese. Istorikas Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela pristatė knygą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“.

Vasario 16-osios minėjimas prasidėjo Leipalingio Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų  bažnyčioje aukotomis Šv. Mišiomis. Klebonas kalbėjo apie laisvės ir nepriklausomybės skirtumus. Po mišių prie Leipalingio Nepriklausomybės paminklo surengta vėliavos pakėlimo ceremonija, sugiedotas himnas. Leipalingio laisvalaikio salės saviveiklininkai dovanojo šventinį koncertą „Mes – Lietuvos dalis“.

„Vasario 16-osios aktas svarbus ne tik todėl, kad jis skelbia didžiausią tautos turtą – Lietuvos nepriklausomybę. Vasario 16-oji – tai diena, kai mes turime patys sau atsakyti už nueitą kelią. Kokia Lietuva yra ir kokia ji bus priklauso nuo mūsų visų nuoširdaus darbo, kūrybiškumo, drąsos, tarpusavio pagarbos ir nuoširdumo. Būkime oriais Lietuvos šeimininkais!“ – sakė Leipalingio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė, primindama iškilaus Lietuvos poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius: „Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos ir melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.“

 

„Mano Druskininkai“ informacija