Knygos „Meilė mano, Druskininkai“ autorius D. Levinas: „Druskininkai turi ypatingą galią pritraukti čia gerus žmones“

Antradienį Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta Izraelio rašytojų federacijos nario Davido Levino knyga „Meilė mano, Druskininkai“. Tai ilgamečio Druskininkų mylėtojo, nuo 1969-ųjų beveik kasmet besilankančio kurorte, eilėraščių rinktinė, iliustruota Druskininkus supančios gamtos, miško, autoriaus širdžiai mielų lankytinų kurorto vietų fotografijomis. Rusų kalba išleistoje rinktinėje yra eilių, kurioms sukurta muzika: šie kūrinėliai publikuoti su natomis.

„Druskininkai – tai stebuklas, kuris pratęsia gyvenimą“, – įsitikinęs eilėraščių rinkinio „Meilė mano, Druskininkai“ autorius D. Levinas/Ramunės Žilienės nuotrauka

 

„Druskininkai – tai stebuklas, kuris pratęsia gyvenimą“, – įsitikinęs eilėraščių rinkinio „Meilė mano, Druskininkai“ autorius D. Levinas. Savo knygelę jis skiria „rojaus kampeliui Žemėje“ – Druskininkams, o drauge ir Lietuvai – D. Levino šviesios atminties mamos gimtinei. Buvęs inžinierius, dabar pensininkas, visuomenininkas D. Levinas iš tėvo pusės turi ukrainietiškų šaknų. Rišon Lezione (Izraelis) gyvenantis D. Levinas vadovauja visuomeninei organizacijai – Izraelio išeivių iš Ukrainos bendrijai. Savo kūrybinį proveržį D. Levinas sieja su laikotarpiu, kai jis persikėlė gyventi į Izraelį 1994-aisiais.

„Per savo gyvenimą daug keliavau ir mačiau daug šalių. Tačiau Druskininkai, lyg magnetas, traukia sugrįžti. Kiekvienas, pamilęs Druskininkus, svajoja čia sugrįžti vėl ir vėl. Druskininkų neįmanoma nemylėti“, – kalbėjo  D. Levinas. Jo žodžiais, Druskininkai turi ypatingą galią pritraukti čia gerus žmones, padeda jiems čia susitikti, susidraugauti, o draugystę išsaugoti ilgam.

„Mano meilė, Druskininkai“ yra jau penktoji D. Levino eilėraščių knyga. Visą jo kūrybą lydi meilė – Žemei, Moteriai, Menui, Gamtai. Visos knygelės išleistos tokiu pat formatu. Paklaustas, kas yra jo skaitytojai, D. Levinas sakė, kad jo poeziją ypač mielai skaito moterys. Autoriaus žodžiais, nedidukę knygelę patogu laikyti kad ir ant naktinio staliuko skaitiniams prieš miegą: „Esu girdėjęs iš savo skaitytojų, kad mano eilės praskaidrina sielą – jei apninka nelinksmos mintys, paskaito tuos eilėraščius, ir pasijunta geriau.“

O paties D. Levino įkvėpimo šaltinis – miškas: „Man labai patinka pabūti vienumoje miške. Ateina kūrybinis įkvėpimas, užrašau mintis telefone, išsiunčiu sau, ir vėliau dirbu prie tų juodraščių“, – pasakojo D. Levinas.

Pristatydama knygos „Meilė mano, Druskininkai“ autorių, Druskininkų viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė paklausė, kaip gimė mintis išleisti šią knygelę. Autorius atsakė, kad kūrybos keliu jį vedė stipri, jau kone pusę amžiaus besitęsianti meilė Druskininkams: „Druskininkus, kartu su šeima, lankydavome nuolat. Čia užaugo ir mano vaikai, sūnus, dukra, šį įstabų Žemės kampelį myli ir mano anūkai.“

Susirinkusiems į knygos pristatymą, D. Levinas pasakojo: „Kai pirmą kartą apsilankiau Druskininkuose, savo draugams laiške parašiau, kad Druskininkai – unikalus kampelis Žemėje, sukurtas paties Viešpaties Dievo poilsiui, sveikatinimui ir kūrybiniam įkvėpimui. Praėjo beveik pusė amžiaus nuo to pirmojo apsilankymo, tačiau ir šiandien aš pasirašau po kiekvienu šiuo žodžiu.“

Autorius prisiminė, kad matė Druskinininkus visokius: ir jų suklestėjimą sovietiniais metais, ir krizę, ir atgimimą, ir dabartinį sužydėjimą: „Prisimenu savo pirmąjį atvykimą į Druskininkus ir 2001-aisiais, jau iš Izraelio. Tada miestas man paliko slogų įspūdį, visa aplinka atrodė taip beviltiškai… Tačiau aš tikėjau Druskininkų renesansu, supratau, kad tai laikina. Tikėjau, kad Druskininkai – perlas, Lietuvos pasididžiavimas – labai greitai įgaus naują kvėpavimą, ir kurortas taps dar gražesnis, taps ir senųjų, ir naujųjų jo gerbėjų Meka“, – kalbėjo D. Levinas.

Savo eilėraščių knygos „Meilė mano, Druskininkai“ D. Levinas rašo: „Aš linkiu taikos ir klestėjimo šiai žemei ir jos žmonėms. Iki naujų susitikimų, Druskininkai!“

 

Pagal Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos informaciją parengė Ramunė Žilienė