Karių savanorių pratyboms pasitelktos Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos

Gegužės 12 dieną Druskininkų oro uosto teritorijoje vykdytos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 109 kuopos karių Lauko taktikos pratybos, organizuotos pasitelkus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnių eskadrilę.
Kaip teigė KASP Dainavos apygardos 109 kuopos vadas kpt. Kęstutis Valenta, tokių pratybų nauda yra abipusė: „Oro pajėgų kariškiai įtvirtina skraidymo įgūdžius, stiprina, tobulina sąveiką su sausumos pajėgų padaliniais, perdislokuojant karius bei vykdant sužeistųjų evakuaciją. Pratybos vykdytos su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu MI-8, kuris naudojamas karių transportavimui, atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus, taip pat – sužeistųjų evakuacijai. Dėkojame ir civiliams vietos gyventojams, kurie geranoriškai talkino, organizuojant ir vykdant pratybas.“
Pratybose dalyvavusiems kariams suteikta išsamių žinių apie tai, kaip karys sužeidimo metu gali suteikti pagalbą pats sau, kaip pagalbą turėtų suteikti karys – kariui, kokių veiksmų imasi šaulys gelbėtojas ir kuopos paramedikas, kol sužeistas karys pasiekia ligoninę. Pasak kpt. K. Valentos, nė vienas karys nėra apsaugotas nuo sužeidimų: „Juk gali būti sužeistas ir pats kuopos šaulys-gelbėtojas, ir taiklusis šaulys, tad pratybose siekta parodyti visą grandinę veiksmų, susijusių su sužeisto kario evakuacija – nuo sužeidimo vietos iki jo atgabenimo į ligoninę.“
Iš viso pratybose dalyvavo 40 kuopos karių ir 4 Karinių oro pajėgų kariškiai – MI-8 įgulos vadas kpt. Gintautas Čiuoderis, lakūnas-navigatorius kpt. Rokas Pauliukaitis, borto technikas vyr. srž. Rimantas Lukošius, gelbėtojas vyr. eil. Saulius Rakauskas. Atitinkamai, pagal sritis ir kompetencijas, Karinių oro pajėgų MI-8 įgulos nariai savanoriams suteikė žinių apie MI-8 sraigtasparnį, jo galimybes bei panaudojimą įvairioms užduotims.
Pratybose kuopos kariai sraigtasparniu buvo perdislokuoti į pratybų rajoną. Išsilaipinę skyrių kariai skirtingais maršrutais vykdė taktinį žygį, turėdami tikslą užimti susitelkimo rajoną. Visoje pratybų teritorijoje veikė priešo veiksmų imitavimo grupė (PVIG), kurios tikslas buvo trikdyti ir apsunkinti karių judėjimą naudojant artimas pasalas, reidus ir išpuolius. Šiais metais vykdant kovinį rengimą ypatingas dėmesys buvo kreipiamas mokant karius reaguoti susidūrus su priešu (reakcija į tiesioginę ir netiesioginę ugnį), veikti patekus į artimą ar tolimą pasalą. Todėl, patekus į pasalą, kariams teko pademonstruoti žinias ir įgūdžius, įgytus kuopos Kovinio rengimo bei Lauko Taktikos pratybų metu. Kontakto su priešu metu vieni kariai „patyrė“ lengvų, kiti sunkių sužeidimų, todėl skyriaus bendražygiai privalėjo sužeistajam suteikti pirmąją medicininę pagalbą, evakuoti iš mūšio lauko sužeistąjį į saugią vietą, iškviesti kuopos paramedikų komandą, kuri nukentėjusius karius gabeno į sužeistųjų surinkimo vietą iš kurios jie sraigtasparniu buvo evakuojami į įrengtą karo lauko ligoninę. Karo lauko ligoninę imitavo specialiai šioms pratyboms pastatyta karinė palapinė, kurioje buvo įrengti operaciniai stalai, lašelinių infuzijos, gelbėjimo bei kita įranga. Kiekvieną sužeistąjį nuo kario sužeidimo iki jo pristatymo į ligoninę lydėjo vadinamasis „sužeistojo“ lapas – tai tarsi ligos, šiuo atveju – sužeidimo kortelė, istorija, kad ligoninėje sužeistąjį priimantis medikas žinotų, kokie veiksmai buvo atlikti, kokio pobūdžio pagalba buvo suteikta – pavyzdžiui, kada buvo užveržtas turniketas, kada ir kaip sutvarstyta žaizda ir panašiai.
Kaip teigė kpt. K. Valenta, karių pratybos yra neatsiejama kariuomenės kovinės parengties taikos metu dalis. Pratybose kariai įgauna ir įtvirtinta įgūdžius dirbti komandoje – kiekvienas jausdamas ir savo, asmeninę atsakomybę.

Ramunė Žilienė