IN MEMORIAM

Ir nežinau – gal įvyks tai, žiemai šerkšnota skara

besigaubiant (…)

tai nulemta aukštybėse…

Svarbiausia, kad lydintieji nešaltų, nesigūžtų,

neskubėtų manęs palikti…

(A. G. Černiauskienė)

 

Eidama 99-uosius metus, vasario 14 dieną Amžinybėn išėjo Druskininkų Garbės pilietė, visų mylima ir gerbiama mokytoja Elena Kvaraciejienė.

Būsima pedagogė gimė 1919 metų gruodžio 1 dieną Kazlų Rūdos savivaldybės Didžiųjų Zariškių kaime. Nuo 1927 metų mokėsi Vytogalos (Šilalės raj.) pradinėje mokykloje, vėliau – Eržvilko (Jurbarko raj.) progimnazijoje, o nuo 1933 m. – Linkuvos (Pakruojo raj.) gimnazijoje.1939 m. studijavo Klaipėdos-Vilniaus pedagoginiame institute.1947-1951 m. – Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute.

Drauge su vyru, taip pat pedagogu, 1944-1945 m. dirbo Merkinės gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą. Nuo 1945 m. mokytojavo Druskininkuose. Iš pradžių – progimnazijoje, o vėliau, nuo 1947 m. mokyklai tapus gimnazija, dėstė anglų, vokiečių bei lietuvių kalbas. Druskininkų 1-ojoje vidurinėje mokykloje (1951-1977 m.) dirbo lietuvių kalbos mokytoja, buvo literatų būrelio vadovė, daugelį metų vadovavo studentų, būsimų mokytojų, praktiniam darbui.

Elena Kvaraciejienė buvo entuziastinga ir mylima moksleivių dramos būrelio ir šokių ratelio vadovė, inicijavo klasės laikraščių leidimą. Jos kartu su mokiniais sukurti dramos mėgėjų spektakliai džiugino ne vieną augančiąją druskininkiečių kartą. Didelėmis mokytojos bei kitų kolegų ir jų mokinių pastangomis, pirmaisiais pokario dešimtmečiais Druskininkų gimnazija tapo pirmuoju ir vieninteliu kultūros židiniu mieste. Už aktyvią ir vertingą pedagoginę bei etnokultūrinę veiklą ji buvo apdovanota „Švietimo pirmūno“ ženklu, o 1967 m. jai suteiktas Nusipelniusios Mokytojos Garbės vardas.

Mokytojos entuziazmo ir energijos pakako ir pagyvenusių žmonių kolektyvui, kurio vadovė buvo beveik dvidešimt metų (1978-1995). Ne veltui 1981-aisiais mokytoja buvo apdovanota „Kultūros žymūno ženklu“.

Jos ištikimybė pareigai ir meilė žmogui, kaip ji įvardijo savo gyvenimo moto, įkvėpė ne vieną domėtis savo krašto istorija ir etnografija. Elena Kvaraciejienė rinko medžiagą apie Švendubrės tarmę, tai buvo panaudota, leidžiant Druskininkų tarmės žodyną, domėjosi liaudies dainomis ir jas užrašinėjo.

Mokytoja ypač vertino Savivaldybės ir miesto žmonių jai suteiktą ypatingą garbę – nuo 1995 m. ji – Druskininkų Garbės pilietė. Elenos Kvaraciejienės dvasinė šviesa šildė ne tik mokinius, su kuriais dirbdama ji kūrė spektaklius – net baletą, bet vėliau ir mokytojų senjorų klubo „Bičiuliai“ narius. Ji nuolat ragino visus susitikti, bendrauti, net ir sirgdama domėjosi klubo veikla, pasiilgdavo susitikimų… Elena Kvaraciejienė buvo nuostabi oratorė, skiepijo tautines tradicijas, kūrė karpinius, kurie puošia jos bendraminčių namus… Jos rankų darbo atvirukai iš džiovintų lauko gėlių dar ilgai spinduliuos jos dvasinę šilumą…

Išgyvenusi vyro Vinco, sūnaus Kęstučio netektį, ji artimai bendravo su savo anūku Andriumi. Nuoširdus darbas ir ryšys su žmonėmis suteikė jėgų įveikti gyvenimo sunkumus ir pasidžiaugti nuveiktų darbų sėkme.

Elena Kvaraciejienė buvo pakviesta dalyvauti LRT projekte „Šimtą metų kartu“, tad ją dar pamatysime televizorių ekranuose…

Sunku atsisveikinti , bet šviesa lieka…

 

Druskininkų savivaldybė