Druskininkų ligoninėje atlikta jau 1000-oji sąnarių endoprotezavimo operacija

Druskininkų ligoninės chirurgai praėjusią savaitę atliko jau 1000-ąją sąnarių endoprotezavimo operaciją. Galbūt didmiesčių klinikoms šis skaičius ir neatrodytų labai įspūdingas, tačiau nedidelės mūsų miesto ligoninės medikams tai – svarbus įvykis. Druskininkų ligoninės pasiekimai ortopedijos traumatologijos srityje tikrai geri – moderni gydymo įstaigos infrastruktūra ir šiuolaikiška aparatūra padeda profesionaliems, patyrusiems ligoninėje dirbantiems medikams endoprotezavimo operacijas atlikti kokybiškai ir greitai. Prieš 12 metų tokias operacijas Druskininkų ligoninėje pradėjo atlikti ortopedas traumatologas Andrius Žukauskas. Jį ir kalbinome po atliktos 1000-osios operacijos.

Druskininkų ligoninės chirurgai praėjusią savaitę atliko jau 1000-ąją sąnarių endoprotezavimo operaciją/Laimos Rekevičienės nuotrauka

– Ką jums reiškia, kad jau 1000 žmonių Druskininkų ligoninėje buvo atliktos sąnarių keitimo operacijos?

– Tas tūkstantis gal atrodo ir nedaug, bet tai yra ilgo darbo rezultatas. Prieš 14 metų aš pradėjau čia konsultuoti ligonius, o prieš 12 metų mes pradėjome atlikti tas operacijas. Pradėjome nuo pusinių endoprotezų – tokios operacijos atliekamos skubos tvarka po šlaunikaulio kaulo lūžio. Ir tie protezai net nebuvo įskaičiuoti Į šį tūkstantį. Prieš 12 metų planinių operacijų buvo nedaug, paskui jų vis daugėjo. Iš pradžių tai buvo didelis įvykis, ir visiems atrodė neįmanomas reikalas Druskininkuose atlikti tokias sudėtingas operacijas – iki tol pacientai dėl tokių problemų būdavo siunčiami į Vilniaus ar Kauno ligonines. Iš pradžių operuodavome po vieną pacientą per mėnesį, o dabar tai yra kasdienė operacija. Dirbame daug, išmokome.

Aš Vilniuje jau buvau atlikęs kelis šimtus sąnario keitimo operacijų. Pradėjus operuoti Druskininkuose, reikėjo išmokyti kiekvieną operacinės komandos narį. Operacijos sėkmė, rezultatas priklauso nuo didelio skaičiaus žmonių. Visa mūsų druskininkiečių komanda – nuo slaugytojos padėjėjos iki asistentų ir operuojančio chirurgo turi labai tiksliai atlikti savo funkcijas. Tai yra viena iš didžiausių ortopedijos traumatologijos operacijų. Pirmosios operacijos trukdavo apie tris valandas, dabar – kartais valandą ir penkias-dešimt minučių. Kelio sąnario operacija tęsiasi vidutiniškai valandą ir keturiasdešimt minučių. Aišku, operacija priklauso nuo žmogaus anatomijos, įvairių organizmo ypatybių, somatinių ligų.

Kai pradėjau operuoti, čia atvažiuodavau vienai dienai iš Vilniaus. Dabar Druskininkų ligoninė, nors aš dar važinėju iš Vilniaus, yra mano pagrindinė darbovietė. Vilniuje tęsiu konsultacinį darbą, bet operuoju tik čia. Todėl, kad dabar čia tikrai geros sąlygos. O kai pradėjome operuoti, buvo renovuojama ligoninė. Pirmąsias pusinių endoprotezų operacijas atlikome laikinoje operacinėje, dar senajame pastate, dar prieš remontą, atitvertame koridoriuje.

– Minėjote, kad, atliekant sąnarių endoprotezavimo operacijas, labai svarbus komandinis darbas, susiklausymas.

– Chirurgijoje labai svarbus visos komandos – operuojančių gydytojų, slaugytojų, asistentų, instrumentatorių, anesteziologų – darbas. Sudėtingas ne tik pats protezavimas, bet ir pasiruošimas, įrankių, įrangos patikrinimas. Operacijos laikas, pagal operacijos protokolus, nuo ligonio „atvežimo iki išvežimo“, trunka apie tris valandas. O po operacijos reikia sutvarkyti galybę instrumentų, sutvarkyti, paruošti kitai dienai, sterilizuoti… Kartais penki-šeši dideli stalai būna nukrauti instrumentais. Tikrai nėra lengva susigaudyti toje instrumentų gausybėje. O šalia dar būna pora stalų, nukrautų implantais… Dabar visi mūsų komandos nariai savo funkcijas yra išmokę, darbas einasi sklandžiai. Labai džiaugiuosi, kad dabar pas mus dėl šių opeacijų atvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos.

– Kodėl vis dėlto pasirinkote dirbti Druskininkuose, o ne sostinėje?

– Kaip sako kolega Kazys Barniškis, patekau į neblogą Druskininkų chirurgų komandą. Bendroji chirurgija Druskininkuose jau tada buvo daugiaprofilinė, visi labai susidomėjo ir naujove – endoprotezavimu. Prisimenu, kiek yra man asistavęs šviesios atminties gydytojas Antanas Lenkutis. Jis vienu metu buvo daugiausiai operacijoms asistavęs žmogus ir turbūt šis, kaip sakau, „seno sukirpimo“ rimtas chirugas turėjo labai didelės įtakos, kad aš pasirinkau darbą Druskininkuose. Kai pradėjau operuoti, jis labai teigiamai į mane žiūrėjo, sakydamas: „neblogas vyrukas, galima su tavimi draugauti“. Po pirmųjų padarytų operacijų, besiilsint po įtempto darbo, daktaras sako: „Andriau, ko tu blaškaisi, mesk tu tą Vilnių, atvažiuok į Druskininkus, moki gerą darbą, būsi čia gerbiamas daktaras, ir dirbk čia gerai.“ Ir kažkaip man taip įstrigo tos mintys. Kai tikrai turėjau pasirinkti – Vilnius ar Druskininkai, jos tikrai įtakos turėjo. Jis buvo ir tebėra mums autoritetas. Dabar, man atrodo, tokių bendrųjų chirurgų, su žiburiu nebesurasi… Labai viliuosi, kad į Druskininkus dirbti atvyks iš šio miesto kilęs gydytojas Vytautas Vengrauskas, kuris specializuojasi ortopedijos srityje. Jis jau atvyksta mums padėti, derindamas rezidentūros veiklą, pas mus kelias savaites savanoriauja. Vasaros metu, kuomet mieste daug atostogaujančių, tai – neįkainojama paspirtis.

– Druskininkų ligoninė gali didžiuotis, kad čia atliekamos tokios sudėtingos operacijos?

– Atlikome jau tūkstantį planinių stambių sąnarių endoprotezavimo operacijų. Tokios sudėtingos operacijos iš tikrųjų yra sėkmingai atliekamos Druskininkuose, sąlyginai nedidelėje ligoninėje. Štai atvažiuoja pas mus operuoti vienas iš mano gerbiamų mokytojų profesorius Narūnas Porvaneckas ir sako – „Nuostabi ligoninė!“. Daugumos kolegų įspūdžiai labai geri. Tai tikrai įkvepia, didžiuojamės, kad čia dirbame.
Druskininkai – puiki vieta tokioms operacijoms dar ir dėl to, kad ligoniams labai svarbus ir pooperacinis, reabilitacijos laikotarpis, o ir pačioje Druskininkų ligoninėje, ir sanatorijose dirba gydytojų reabilitologų komandos. Kitas mažos ligoninės privalumas – maža hospitalinės, vidaus infekcijos rizika, nes didelėse ligoninėse, kuriose yra didelis žmonių srautas, didesnė tikimybė užsikrėsti ligoninės vidaus infekcija, kuri yra rizikinga pacientui. Kaip sako Druskininkų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Vytautas Kvedaras, mūsų ligoninėje žmonių kiekis saikingas, pas mus yra „rankų darbas, o ten – konvejeris“.

Pasak Chirurgijos skyriaus vedėjo Vytauto Kvedaro, 1000 endoprotezavimo operacijų tikrai nėra kažkokia aukštikalnė, į kurią užlipta: „Tai simbolinis skaičius, momentas, kai galime sustoti, įvertinti nuveiktus darbus, padaryti išvadas ir eiti toliau. Gydytojas A. Žukauskas yra šios srities ekspertas, kuris negyvena vien šia diena, visuomet žiūri į priekį. Didžiuojamės, kad Lietuvoje tiek daug stambių sąnarių endoprotezavimo operacijų, kaip Druskininkuose, nėra padaryta. Mokytis atvažiuoja ir kolegos iš universitetinių ligoninių. Sąnarių endoprotezavimo operacijos –komandinis darbas. Yra pagrindiniai asistentai, kurie ir savarankiškai atlieka endoprotezavimo operacijas, tačiau pati didžiausia darbų dalis tenka A. Žukauskui“.

Druskininkų ligoninėje chirurginės operacijos – vis modernesnės

Gydytojas V. Kvedaras sako, kad Druskininkų ligoninės koncepcija – būti naudingiems bendruomenei bei miesto svečiams ir teikti medicininę pagalbą labai plačiu profiliu, taip pat ir chirurgijos srityje: „Kalbant apie pačią ligoninę, tai nesibaigiančių reformų šviesoje dažnai iškyla abejonių, ar išliks Chirurgijos skyrius Druskininkuose – juk mes iš tiesų maža savivaldybė, kurioje gyvena vos apie 20 tūkstančių gyventojų. Pagal planus visi orientuojasi į skaičius. Šioje srityje jaučiame didelį Savivaldybės administracijos palaikymą, be jų pastangų kažin ar galėtume kalbėti apie chirurgijos ateitį Druskininkuose. Kiek priklauso nuo mūsų, mes kriterijus vykdome, reikalingą operacijų kiekį padarome, negana to, iš tikrųjų stengiamės būti moderniais, šiuolaikiškais, neatsilikti nuo pasaulinės patirties. Pastaraisiais metais technologijos tikrai žengė didelį žingsnį į priekį. Pas mus atliekama daug ne tik endoprotezavimo, bet ir sąnarių artroskopinių procedūrų bei operacijų, pernai įsisavinta kelio sąnario raiščių plastikos metodika. Judame pirmyn.

Chirurgijos skyriaus vedėjas pasakojo, kad Druskininkų ligoninėje modernios technologijos naudojamos ir bendrojoje chirurgijoje, pavyzdžiui, tulžies pūslės, pilvo organų operacijose jau seniai įsisavintos ir ištobulintos laparoskopinės metodikos: „Šiose srityse taip pat esame pionieriai Pietų Lietuvoje, pradėję darbą dar 1995 m. Beje, šiandien esame vienintelė ligoninė respublikoje, kurioje apendicito operacijos atliekamos tik laparoskopiniu būdu. Beje, kartais net ir medikų bendruomenės nariai klausia, ar pas mus atliekamos venų operacijos. Iš tiesų tokios operacijos atliekamos. Ir sėkmingai. Šiuo metu kartu su ligoninės direkcija ieškome galimybių įsigyti lazerinės venų operacijos technikos. Aptarę šios dienos aktualijas mes optimistiškai žiūrime į priekį, tikimės, kad ligoninė ir toliau išliks specializuota gydymo įmone su visomis paslaugomis, kurios kurorte yra būtinos“.

 

Laima Rekevičienė